Gamtotvarkos projektai

Nuo ąžuolo iki stumbryno - rūpinamės biologinės įvairovės išsaugojimu.

Ekosistema

Ekosistema yra sudėtingas ir dinamiškas augalų, gyvūnų, mikroorganizmų ir gamtinės aplinkos, kurie egzistuoja kartu kaip visuma ir priklauso vieni nuo kitų, derinys. Tai gali būti miškas, pelkė ar pieva. Ekosistemos – viso žmogaus gyvenimo ir veiklos pagrindas.

Buveinė

Buveinė – gyvųjų organizmų arba atskirų individų natūralūs namai. Ji gali apimti vieno medžio dalį ar ištisus regionus, kaip, pavyzdžiui, spygliuočių miškas.

Kertinė miško buveinė

Kertinė miško buveinė – tai žmonių veikla nepažeistas miško plotas, kuriame yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Didžioji dalis visų išskirtų kertinių miško buveinių yra valstybinės reikšmės miškuose, tokiuose miškuose ūkinė veikla nevykdoma.

Pirmą kartą Lietuvoje kertinių miško buveinių inventorizacija atlikta 2002-2004 m. Atliekant kertinių miško buveinių inventorizavimą buvo pildoma kertinės miško buveinės inventorizavimo kortelė, kurioje aprašomi požymiai kurie charakterizuoja kertinę miško buveinę: buveinės vieta, tipas, neigiami veiksniai, vertybės bei priemonės, kurios yra tinkamiausios biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Biologinės įvairovės vertybės priklauso nuo kertinės miško buveinės tipo. Siekiant išsaugoti buveinę, tikslingiausia joje nevykdyti jokių ūkinių priemonių.

Natūraliose buveinėse vykdomi buveinių palaikymo darbai – gamtotvarkos darbai.

Gamtotvarka

Gamtotvarka – tai suplanuota priemonių sistema, skirta išlaikyti, pagerinti ar stabilizuoti ekosistemų ir jų komponentų būklę, atkurti arba sukurti naujas ekosistemas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę.

Natura 2000

Viena svarbiausių gamtotvarkos priemonių – „Natura 2000“. Tai Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms. Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.

Rūšių visuma

Rūšių visuma sudaro ekosistemas, kurios priklausomos vienos nuo kitų, išnykus vienai rūšiai ekosistemoje netenkame pusiausvyros. Būtent todėl labai svarbu išsaugoti visas natūraliai gyvenančias rūšis.

Didelį dėmesį skiriame nykstančiai žinduolių rūšiai – stumbrams.

1854 m.

Dar iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, tačiau dėl žemdirbystės plėtros, spartaus žmonių gausėjimo ir medžioklės stumbrai buvo išstumti į jiems mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 m. Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai.

1923 m.

1923 m. įkurta Tarptautinė stumbrų išsaugojimo draugija, kuri inventorizavo visus įvairių šalių zoologijos soduose, parkuose ar privačiose valdose išlikusius stumbrus. Buvo išlikę 54 grynakraujai stumbrai, iš jų 42 priklausė lietuviškajai kilmei.

1969 m. - 1970 m. - 1972 m.

Lietuvoje Stumbras (lot. Bison bonasus L.) yra saugomas nuo 1969 m. Šiuo metu jis įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą. 1969 m. iš Rusijos Prioksko teraso rezervato, į 50 ha plote įrengtus aptvarus (Pašilių stumbryną) buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai – Motak ir Moda. 1970 m. atvežti dar šeši stumbrai, o 1972 m. – dar du stumbrai. Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis Gi. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris. Į laisvę išleisti stumbrai apsigyveno šalia aptvaro, o šiuo metu jų bandos paplitusios Vidurio Lietuvoje ir dažniausiai sutinkamos Panevėžio bei Kėdainių, Radviliškio rajonų savivaldybėse.

2014 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. spalio 10 d. patvirtino Stumbro apsaugos planą. Šio plano tikslas – numatyti priemones, kurios prisidėtų prie stumbrų populiacijos palankios apsaugos būklės išlaikymo Lietuvoje. Vykdant šį planą nustatyta, kad šiuo metu stumbrų laisvosios bandos gyvenamosios vietos, ypač Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, nėra tinkamos užtikrinant ilgalaikį rūšies gyvybingos populiacijos išlikimą. Rūšies išlikimui svarbu sukurti sąlygas gyvūnams patekti į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurioms esant stumbrai galėtų geriau patenkinti biologinius poreikius. Atlikus tyrimus, nustatyta nauja teritorija – VĮ Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje esantis Dzūkijos nacionalinis parkas, kuriame yra didesni miškų masyvai su gana didelio ploto, bet mažai ūkiškai naudojamų upių slėnių pievomis. Be to, stumbrams apsigyvenus pietų Lietuvoje, populiacijai būtų sudaryta genetinių mainų su Baltarusijos bei Lenkijos stumbrų populiacijomis galimybė. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Ubiškės girininkijoje ir Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijoje esantys aptvarai bus naudojami iš laisvės paimtų stumbrų laikinam įkurdinimui, laikymui, individų atrinkimui, bandų formavimui ir genetiniams mainams prieš perkeliant gyvūnus į kituose regionuose įrengtus laikino laikymo ar nuolatinio įkurdinimo aptvarus, bei atliekant suplanuotus mainus gyvūnais. Be to, stumbrynai atlieka pažintinę, edukacinę, švietėjišką, gamtosauginę ir nykstančios rūšies genetinio grynumo išsaugojimo funkcijas.

MŪSŲ PARTNERIAI
LR aplinkos ministerija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vytauto Didžiojo Universitetas
Valstybinė miškų tarnyba
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Skip to content