Korupcijos prevencija

Antikorupcinės aplinkos kūrimas

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija siekia būti skaidria, sąžininga ir atsakinga įmone, kuri puoselėja savo dalykinę reputaciją ir klientų, partnerių, darbuotojų bei visuomenės pasitikėjima ja. VMU vykdo savo veiklą vadovaudamsi etikos, interesų vengimo reikalavimais ir principais bei taiko nulinį korupcijos tolerancijos principą.

Įmonėje yra diegiama ir tobulinama Antikorupcinė vadybos sistema, kuri apima korupcijos rizikų identifikavimą, vertinimą ir valdymą, darbuotojų mokymą.

VMU siekia, kad kiekvienas darbuotojas prisidėtų prie rizikų mažinimo, korupcijos apraiškų užkardymo ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo.

KORUPCIJAI ATSPARIĄ APLINKĄ IR PASITIKĖJIMĄ KURIAME KARTU!

    Nuomonės ir pasiūlymai dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo

    Antikorupcinė politika – tai valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija korupcijos prevencijos dokumentas, įtvirtinantis nulinės tolerancijos korupcijai poziciją, apibrėžiantis antikorupcinius įsipareigojimus, nustatantis pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires. VMU įsipareigoja nesitaikstyti su korupcija, laikytis korupcijos prevencijos reikalavimų, LST ISO 37001:2017 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ standarto  nuostatų.

    Antikorupcinė politika taikoma ne tik mūsų darbuotojams, bet ir:

    • Valdybos ir Audito komiteto, kitų įmonėje sudarytų komitetų nariams;
    • Praktiką atliekantiems asmenims;
    • Asmenims, veikiantiems VMU vardu.

    MES SKELBIAME ANTIKORUPCINĘ POLITIKĄ VIEŠAI IR SIEKIAME, KAD JOS NUOSTATŲ LAIKYTŲSI VISI VMU VEIKLOS PARTNERIAI, TIEKĖJAI, RANGOVAI IR KLIENTAI!

    Darbuotojų etikos kodeksas yra valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų pasižadėjimas laikytis VMU puoselėjamų vertybių ir čia nustatytų normų, kurios apibrėžia VMU darbuotojų veiklos ir elgesio principus, profesinės etikos normas ir kurios privalomos visiems darbuotojams, įgyvendinantiems savo teises ir atliekantiems teisės aktuose ar pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas ir funkcijas. Etikos kodeksas yra profesionalumo, kurio tikimasi ir kurio siekia VMU darbuotojai, dalis.

    FORMUOKIME KARTU ETIŠKĄ, DRAUGIŠKĄ IR DARBINGĄ APLINKĄ!

    Interesų konfliktų vengimo politika nustato valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos, interesų valdymo bendrąsias nuostatas ir principus bei pagrindinius jų įgyvendinimo, galimų interesų konfliktų sprendimo gaires.

    VMU siekia kurti ir palaikyti gerąją praktiką atitinkančią interesų konfliktų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai VMU būtų priimami objektyviai ir nešališkai, taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką, užtikrintų atitiktį Antikorupcinei vadybos sistemai, Antikorupcinei politikai bei didintų pasitikėjimą Įmonės veikla

    Interesų konfliktų vengimo politika taikoma:

    • visiems VMU darbuotojams;
    • nustatytais atvejais – pretendentams į tam tikras pareigas VMU;
    • asmenims, kurie veikia VMU vardu ar atlieka su VMU susijusias pareigas.

    PRISIDĖK PRIE SKAIDRIOS APLINKOS KŪRIMO IR NEŠALIŠKŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO UŽTIKRINIMO!

    VĮ Valstybinių miškų urėdijos dovanų politika – įtvirtina valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų elgesio su dovanomis gaires.

    VMU darbuotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, gali priimti ir teikti tik tas dovanas, kurios teikiamos pagal Dovanų politiką, tačiau tokiu atveju apie tokį dovanojimo faktą turi būti informuojami VMU atsakingi asmenys.

    Neteikiamos ir nepriimamos jokios dovanos, kurios galėtų būti suprastos kaip skatinimas ar atlyginimas už sprendimą, palankumo ar išskirtinio vertinimo siekimas bet kokiose su VMU susijusiose veiklose, taip pat, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą. Apie tokius faktus informuojami VMU atsakingi asmenys.

    GERIAUSIA DOVANA DARBUOTOJUI – PADĖKA ŽODŽIU ARBA RAŠTU UŽ ATLIKTĄ JO DARBĄ AR SUTEIKTĄ PAGALBĄ!

    Vidaus kontrolės politika – vidaus dokumentas, reglamentuojantis valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos veiklos sričių vidaus kontrolės tikslus, principus, vidaus kontrolės elementus ir jų įgyvendinimo organizavimą, analizę ir vertinimą bei informacijos teikimą apie vidaus kontrolės įgyvendinimą VMU.

    Vidaus kontrolė VMU nepertraukiamai kuriama ir palaikoma, atsižvelgiant į VMU veiklos pobūdį ir ypatumus, VMU veiklos rizikas, organizacinę struktūrą, žmogiškuosius išteklius, veiklos aplinką, integruojant ją į VMU kasdienę veiklą, apimant pagrindinius valdymo procesus (planavimą, atlikimą ir stebėseną) ir VMU veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Vidaus kontrolės dalis yra ir korupcijos prevencijos veikla.

    Vidaus kontrolės pagrindas – VMU veiklos rizikų, įskaitant korupcijos riziką, vertinimas ir valdymas.

     

    Rizikų valdymas yra valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) veiklos dalis, padedanti užtikrinti VMU veiklos strategijos, įsipareigojimų įgyvendinimą, saugios aplinkos darbuotojams kūrimą, visuomenės bei VMU veiklos partnerių pasitikėjimo VMU didinimą bei teikiamų paslaugų kokybės gerinimą.

    Rizikų valdymo politika – nustato rizikų valdymo tikslus, principus, priemones, rizikų identifikavimo ir vertinimo, rizikų valdymo procesą ir jame dalyvaujančių asmenų pareigas ir atsakomybę.

    Šios politikos nuostatos privalomos ir taikomos visiems VMU darbuotojams ir valdybai.

    Plačiau su Rizikų valdymo politika galite susipažinti čia

    Informacija ruošiama

    Vertiname bendradarbiavimą su veiklos partneriais, kitais asmenimis, kurie atlieka su VMU veikla susijusias pareigas ar veikia VMU vardu bei siekiame, kad jie savo veikloje laikytųsi šių reikalavimų:

    • nepažeistų Antikorupcinės politikos ir Interesų konfliktų vengimo politikos nuostatų;
    • nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atliktų savo pareigas;
    • vengtų viešųjų ir privačių interesų konflikto;
    • nusišalintų nuo sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo bei raštu apie tai praneštų VMU;
    • priimtų tik objektyviai pagrįstus ir teisės aktų reikalavimus bei asmenų lygybę užtikrinančius sprendimus;
    • nesinaudotų ir neleistų naudotis kitiems užimamomis pareigomis, darbine padėtimi, VMU informacija, VMU valdomu turtu ar teisėmis asmeninei ar kitų asmenų neteisėtai naudai gauti kitaip nei nustatyta teisės aktuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose.

    Korupcijos prevencija

    Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

    Pagrindiniai korupcijos prevencijos uždaviniai, nustatyti Korupcijos prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.:

    • kurti korupcijai atsparią aplinką;
    • didinti antikorupcinį sąmoningumą;
    • sistemiškai ir koordinuotai šalinti korupcijos rizikos veiksnius, mažinti korupcijos riziką;
    • sudaryti prielaidas darniam ir veiksmingam korupcijos prevencijos subjektų sistemos veikimui;
    • mažinti ekonomines korupcijos paskatas;
    • užtikrinti aktyvų privataus sektoriaus subjektų ir visuomenės įsitraukimą į korupcijos prevenciją;
    • skatinti skaidrų, sąžiningą ir atvirą administracinių, viešųjų ir kitų paslaugų teikimą.

    Pagrindinės korupcijos prevencijos priemonės, nustatytos Korupcijos prevencijos įstatymo 5 str. 2 d.:

    • korupcijos rizikos analizė;
    • korupcijos prevencijos planavimo dokumentai;
    • teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas;
    • pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;
    • korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas;
    • korupcijos rizikos valdymo vertinimas;
    • atsparumo korupcijai lygio nustatymas;
    • antikorupcinių elgesio standartų diegimas.

    Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija įgyvendina šias pagrindines korupcijos prevencijos priemones:

    • Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas;
    • Korupcijos rizikos identifikavimas ir valdymas;
    • Korupcijos prevencijos programos ir jų įgyvendinimo priemonių planai;
    • Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas;
    • Viešųjų ir privačių interesų derinimas ir interesų konfliktų valdymas bei nusišalinimas;
    • Nustatytų reikalavimų teikiant ir gaunant dovanas laikymasis;
    • Asmenų, siekiančių eiti pareigas patikimumo tikrinimas;
    • Viešųjų pirkimų sąlygų antikorupcinis vertinimas dėl galinčiu kilti rizikų;
    • Sukčiavimo ir kitokių korupcinio pobūdžio, viešųjų ir privačių interesų pažeidimų atvejų tyrimai;
    • Pranešimų apie sukčiavimo, korupcinio pobūdžio ar kitus neteisėtus darbuotojų veiksmus priėmimas;
    • Darbuotojų mokymas ir antikorupcinio sąmoningumo didinimas;
    • VMU darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimai;
    • Veiklos partnerių patikimumo patikra;
    • Bendradarbiavimas su valstybės institucijomis korupcijos prevencijos srityje;
    • Vykdomos korupcijos prevencijos veiklos viešinimas;
    • Įgyvendinamos kitos korupcijos prevencijos priemonės.

    VĮ Valstybinių miškų urėdijoje už korupcijos prevenciją atsakingas Prevencijos skyrius. Prevencijos skyriaus darbuotojų kontaktinę informaciją rasite skiltyje struktūra ir kontaktktinė informacija

    Taip pat informaciją apie pastebėtus korupcinius atvejus galite teikti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai telefonu (8 5) 266 3333, el. paštu pranešk@stt.lt

    Korupcijos prevencijos programos – tai viena iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme numatytų korupcijos prevencijos priemonių. Kovos su korupcija programos skirstomos į Lietuvos Respublikos nacionalinę, šakines, institucines ir kitas programas.

    VMU kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, prisideda prie Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo.

    VMU kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos reguliavimo sričiai priskirtomis valstybės įstaigomis, valstybės įmonėmis ir vešosiomis įstaigomis, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant aplinkos sektoriaus korupcijos prevencijos programą. VMU šiai programai įgyvendinti skirtas priemones įtraukia į VMU korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, tvirtinamą VMU direktoriaus įsakymu.

    VMU, įvertinusi įmonės išorės aplinkos ir vidinius veiksnius, suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius, atlikusi VMU aplinkos ir kylančių korupcijos rizikų stebėseną bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija metų programą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos programą, tvirtina VMU korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (-us). Priemonių planas (-ai) peržiūrimas kasmet.

    VMU kasmet iki sausio 15 d. Aplinkos ministerijai pateikia informaciją apie korupcijos prevencijos programos priemonių plano vykdymo eigą, priemonių veiksmingumą, problemas, susijusias su priemonių vykdymu.

    Korupcijos prevencijos programos

    VMU 2021-2025 m. korupcijos prevencijos programa
    Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos programa

    Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planai

    VMU 2021-2025 m. korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas 2021 metais

    Priemonių plano vykdymas

    Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas – procedūra, kuria nustatomi korupcijos rizikos veiksniai valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) veikloje.

    Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tikslas – antikorupciniu požiūriu įvertinti VMU veiklos sritį (-is), siekiant nustatyti korupcijos rizikas ir (ar) rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir nustatyti priemones, skirtas nustatytoms korupcijos rizikoms ir (ar) rizikos veiksniams sumažinti ar pašalinti.

    Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo uždaviniai:

    • nustatyti VMU veiklos sritis, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė;
    • identifikuoti korupcijos rizikas ir (ar) rizikos veiksnius srityse, kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė;
    • nustatyti korupcijos rizikos ir (ar) rizikos veiksnių mažinimo ar pašalinimo priemones.

    VMU generalinis direktorius, valdydamas korupcijos riziką, savo nuožiūra gali atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje VMU veiklos srityje arba tai atlikti gali pasiūlyti Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija gali pati savo nuožiūra atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą VMU.

    Rekomendacijas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

    Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą surašoma išvada, kurią tvirtina VMU generalinis direktorius. Patvirtinus išvadą, priimamas sprendimas dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo. Ne vėliau kaip po metų parengiama informacija kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti mažinant korupcijos riziką ir (ar) šalinant jos veiksnius.

    Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimai

     

    Sprendimai dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo

    Informacija apie nustatytos korupcijos rizikos ir jos veiksnių mažinimą (šalinimą)

    Korupcijos rizikos ir jos veiksnių mažinimo (šalinimo) priemonių įgyvendinimas, po 2020 m. KPT vertinimo

    Korupcijos rizikos ir jos veiksnių mažinimo (šalinimo) priemonių įgyvendinimas, po 2021 m. KPT vertinimo

    Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.

    Korupcijos rizikos analizę, kuri yra viena iš korupcijos prevencijos priemonių, numatytų Korupcijos prevencijos įstatyme, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

    STT atliktos korupcijos rizikos analizės ir joje nurodytų pasiūlymų įgyvendinimas

     

    Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui.

    Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.

    Korupcijos rizikos valdymas – VMU vidaus kontrolės sudedamoji dalis, apimanti korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą ir priemonių, kurios mažina korupcijos riziką, parinkimą, jų įgyvendinimą, pasiektų rezultatų vertinimą.

    Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.

    VMU korupcijos rizikos valdymo vertinimą planuoja ir atlieka VMU vidaus auditoriai teisės aktų nustatyta tvarka.

    VMU generalinis direktorius išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, prireikus priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia interneto svetainėje.

    Atsparumo korupcijai lygio nustatymas

    Nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta VMU, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai. Pagal šiuos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo elementus apskaičiuojamas VMU atsparumo korupcijai lygis, kuris pagal iš anksto nustatytą skalę gali būti nuo labai žemo iki labai aukšto. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodiką tvirtina Vyriausybė.

    VMU atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka pati VMU arba Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

    Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai

    Atsparumo korupcijai lygio nustatymas dar nebuvo atliktas

    VMU, siekdama kurti įmonėje antikorupcinę aplinką, stebėti ir vertinti darbuotojų toleranciją korupcijai, didinti visuomenės pasitikėjimą ja, kasmet atlieka Darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimą ir viešai skelbia šio tyrimo rezultatus. Tyrimo metu vertinamas VMU darbuotojų požiūris į korupciją bei korupcijos prevenciją. Tyrimo rezultatai nustatytu periodiškumu teikiami Aplinkos ministerijai, kuri rengia ir skelbia bendrą apžvalgą.

    Šiuo tyrimu taip pat prisidedama prie Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo, kuria Aplinkos ministerija nustatė šias siektinas reikšmes iki 2027 m., matuojamas darbuotojų tolerancijos korupcijai indekso tyrimų duomenimis:

    Tyrimo rezultatai

    Asmenis į pareigas priimančio vadovo pareiga yra užtikrinti, kad į pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – KPĮ) 9 str. nuostatomis, VMU generalinis direktorius prieš asmenį skirdamas į atitinkamas pareigas privalo (o tam tikrais atvejais gali) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), kad STT surinktų ir pateiktų atitinkamą informaciją apie asmenį.

    Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš STT. STT pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia besikreipiančiam subjektui.

    Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 17 str. nuostatomis, rašytinis prašymas STT pateikti informaciją apie asmenį privalomas, jei:

    • asmuo skiriamas į įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojo, padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;
    • asmuo laikinai skiriamas į aukščiau nurodytas pareigas, kai nėra paskirto nuolat šias pareigas einančio asmens;
    • asmuo skiriamas į pareigas, įtrauktas į įmonės generalinio direktoriaus tvirtinamą VĮ VMU pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas STT pateikti informaciją, sąrašą.

    Asmenį į pareigas skiriantis vadovas teisės aktų nustatyta tvarka atsako, kad į pareigas, įtrauktas į įmonės generalinio direktoriaus tvirtinamą VMU pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas STT pateikti informaciją, sąrašą, būtų priimti tik asmenys, apie kuriuos iš STT gauta ir nustatyta tvarka įvertinta informacija apie asmenį.

    VMU pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas STT pateikti informaciją, sąrašas

    Darbuotojų pareigybių rizikos vertinimo ir asmenų stropaus patikrinimo tvarkos aprašas

    Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka vadovaudamasi Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“  ir Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VMU direktoriaus 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. ĮS(E)-21-195 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

    Teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas, jei:

    • rengiamame norminio teisės akto projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. nurodytomis sritimis;
    • jeigu norminiu teisės aktu ir nenumatoma reguliuoti visuomeninių santykių, nurodytų Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d., tačiau teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką.

    Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, VMU yra atliekamas įmonės vidaus teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas, jei:

    • norminio pobūdžio vidaus teisės aktu numatoma nustatyti ar keisti darbuotojų elgesio taisykles, susijusias su vidaus kontrolės procedūrų reglamentavimu, rizikų valdymo procedūrų reglamentavimu; viešaisiais pirkimais, darbuotojų konkursų ir atrankų organizavimu, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veikla, teisės pažeidimų tyrimais, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis;
    • VMU direktorius nusprendžia, kad rengiamo vidaus teisės akto nuostatos gali sukelti korupcijos riziką ir paveda vidaus teisės akto projektą įvertinti antikorupciniu požiūriu.

    Teisės akto projekto vertintojas antikorupciniu požiūriu – Prevencijos skyriaus darbuotojas arba kitas VMU darbuotojas, kuriam pavedama vertinti teisės akto projektą antikorupciniu požiūriu.

    Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašas

    Atmintinė – Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas

    Vienas iš mūsų antikorupcinės veiklos tikslų – darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymas. Mokymus ir mokomąją medžiagą rengiame įvairiomis korupcijos prevencijos, viešųjų ir privačių interesų derinimo, vidaus kontrolės užtikrinimo temomis. Darbuotojus informuojame apie atliktus tyrimus šiose srityse. Taip pat darbuotojai dalyvauja mokymuose, renginiuose, kuriuos vykdo išorės tiekėjai, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Darbuotojai skatinami dalyvauti ir įsitraukti į VMU, Aplinkos ministerijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomas korupcijos prevencijos tema apklausas.

    Rekomendacijos dėl darbuotojų elgesio ir veiksmų, kai jiems siūlomas ar duodamas kyšis

    Rekomendacijų dėl darbuotojų elgesio ir veiksmų, kai jiems duodamas kyšis, skaidrės

     

     

    Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU), nustačiusi teisės aktų pažeidimus, pradeda darbo pareigų pažeidimų tyrimus, o nustačiusi nusikalstamų veikų požymių turinčius pažeidimus, apie tai pranešą teisėsaugos institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių, kad pažeidimai nepasikartotų. VMU yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su trimis teisėsaugos institucijomis:

    • Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;
    • Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;
    • Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos.

    Įgyvendindama bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis tikslus, VMU:

    • informuoja teisėsaugos institucijas apie nustatytus ar įtariamus teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas, išaiškėjus vykdant įmonės veiklą;
    • siekiant užkardyti ir / ar atskleisti teisės pažeidimus, sudaro teisėsaugos institucijų pareigūnams galimybes naudotis įmonės darbo priemonėmis, sistemomis, transporto priemonėmis ir kt. rengia bendras nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos priemones, renginius ir kt.

    Lietuvos Respublikoje korupcijos prevenciją vykdo:

    • LR Vyriausybė (rengia Nacionalinę kovos su korupcija programą; teikia Seimui pasiūlymus dėl korupcijos prevencijai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ir papildymo ir kt.);
    • Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (analizuoja valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų etikos problemas ir, siekdama panaikinti prielaidas viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybinėje tarnyboje, teikia pasiūlymus dėl kovos su korupcija programų, teisės aktų priėmimo bei tobulinimo, įgyvendina jai pavestas korupcijos prevencijos priemones ir kt.).
    • Specialiųjų tyrimų tarnyba (dalyvauja Vyriausybei rengiant Nacionalinę kovos su korupcija programą, teikia pasiūlymus dėl jos papildymo ar pakeitimo; įgyvendina korupcijos prevencijos priemones ir Nacionalinę kovos su korupcija programą ir kt.);
    • kitos valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, įmonės, organizacijos (privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi korupcijos prevenciją nustatančių teisės aktų reikalavimai; pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti kovos su korupcija programas; nedelsdamos šalinti korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus; Vyriausybės nustatyta tvarka teikti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams informaciją, reikalingą korupcijos rizikos analizei atlikti ir kt.).

    Bendra informacija

    Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

    Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. Kyšininkavimas, 226 str. Prekyba poveikiu, 227 str. Papirkimas, 228 str. Piktnaudžiavimas, 228(1) str. Neteisėtas teisių į daiktą registravimas, 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimas.

    Korupcinio pobūdžio nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų padarymas užtraukia įmonių vadovams ir darbuotojams baudžiamąją, civilinę, administracinę ir drausminę atsakomybę. Dalyvavimo korupciniuose veiksmuose kaina gali būti labai didelė: baudos, kompensacijos už padarytą žalą, restitucija, atleidimas iš pareigų. Dėl korupcijos neefektyviai naudojamos valstybės ir įmonės lėšos, pasisavinamas turtas ar iššvaistomos lėšos, todėl nevyksta reikiamos reformos, mažėja įmonės pelnas ir pan. Sugadinta reputacija daro įtaką įmonės prestižui. Prarandamas pasitikėjimas tiek pačia įmone, tiek jos darbuotojais.

    Korupcijos prevencijos tikslas – siekti, kad įmonės veikla būtų nešališka ir skaidri. VMU siekia sukurti veiksmingą, kryptingą ir nuoseklią korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą, siekiant įmonės veiklos viešumo ir atvirumo, skaidrumo ir joje dirbančių asmenų antikorupcinio sąmoningumo didinimo.

    Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), privalo per įmanomai trumpiausią laiką pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.

    Asmens, pranešusio apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

    Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.

    Pranešimo apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą forma.

    Apie korupcijos atvejus galite pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai el. paštu pranesk@stt.lt.

    Asmenims, suteikusiems STT vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti atlyginama.

    Taip pat apie korupcijos atvejus VMU galite pranešti į VMU Pasitikėjimo liniją ar Vidinį pranešimų kanalą.

    Už korupcijos prevenciją VĮ Valstybinių miškų urėdijoje atsakingas Prevencijos skyrius, el. p. kontrole@vmu.lt

    Interesų konfliktų valdymas

    Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovybė ir visi VMU darbuotojai įsipareigoję kurti ir palaikyti gerąją praktiką atitinkančią interesų konfliktų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai VMU būtų priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką, užtikrintų atitiktį Antikorupcinei vadybos sistemai, Antikorupcinei politikai bei didintų pasitikėjimą VMU veikla.

    Interesų derinimo ir interesų konfliktų vengimas yra kasdienė kiekvieno darbuotojo ir su VMU veikla susijusio asmens veiklos bei pareigų vykdymo dalis ir kiekvienas iš jų turi imtis aktyvių veiksmų, siekdamas, kad nebūtų realizuotas ne tik jo paties, bet ir kitų susijusių asmenų interesų konfliktas.

    VMU darbuotojas negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba juos paveikti ar bandyti paveikti, kitaip siekti įtakoti sprendimus, jeigu jie yra susiję su jo privačiais interesais.

    Įmonėje taikomos šios ir kitos interesų konfliktų sprendimų priemonės:

    • privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas;
    • nu(si)šalinimas;
    • priėjimo prie atitinkamos informacijos, turto apribojimas ar panaikinimas;
    • pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto;
    • darbo pareigų ir atsakomybių pertvarkymas;
    • perkėlimas į kitas pareigas;
    • visiškas atsisakymas atlikti pareigas, susijusias su privačiais interesais.

    Interesų konfliktų vengimo politika

    Atmintinė – Interesų konfliktų vengimo politika

    Darbuotojų etikos kodeksas

    Atmintinė – Darbuotojų etikos kodeksas

    Antikorupcinė politika

    Atmintinė – Antikorupcinė politika

    VMU atsakingu už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir su juos susijusių teisės aktų nuostatų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų konsultavimą privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų prevencijos klausimais bei vykdymą kitų vidaus teisės aktuose nustatytų atitikties pareigūno funkcijų, yra paskirtas Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Kiela, su kuriuo susisiekti galite tel. Nr. (8 5) 2753086, el. paštas saulius.kiela@vmu.lt.

    Privatūs interesai deklaruojami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiant privačių interesų deklaraciją. VMU tik dalis darbuotojų turi pareigą deklaruoti privačius interesus.

    VMU darbuotojai, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, privalo: laiku ir tinkamai pateikti, patikslinti, atnaujinti deklaracijas; nusišalinti nuo atliekamų veiksmų, priimamų sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą.

    Tiesioginiai vadovai privalo: susipažinti su pavaldžių darbuotojų deklaracijose pateiktais duomenimis; neskirti darbuotojams užduočių susijusių su jų privačiais interesais.

    VMU inicijuojant, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, užtikrinamas privačių interesų deklaravimas ir interesų konfliktų valdymas.

    VMU informuoja į pareigas priimamus ir skiriamus asmenis bei asmenis, kuriems privačius interesus privalu deklaruoti kitais pagrindais, apie pareigą pateikti deklaraciją pretendavimo, priėmimo, skyrimo ar deklaruojančio asmens statuso įgijimo metu.

    Privatūs interesai deklaruojami per elektroninį Privačių interesų registrą PINREG. Už deklaruotų duomenų teisingumą yra atsakingas pas deklaruojantysis.

    Su deklaruojančių asmenų pateiktomis deklaracijomis galite susipažinti čia: www.vtek.lt

    Deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Deklaruotini duomenys yra išvardyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje.

    Pasikeitus deklaruotiniems duomenims, asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, patikslinti arba papildyti deklaraciją.

    Vyriausioji tarnybinės etikos komisija parengė atmintinė apie tai, ką reikia deklaruoti, su kuria susipažinti galite čia.

    Deklaracijos viešinimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutraukia gavusi deklaruojančiojo statusą praradusio asmens prašymą ir patikrinusi jo pagrįstumą arba gavusi pagrįstų duomenų apie deklaruojančiojo statuso praradimą.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 4 straipsnio 3 dalimi, elektroninėmis priemonėmis privačių interesų deklaracijas turi teikti šie VMU darbuotojai ir kiti susiję asmenys:

    • valstybės įmonės generalinis direktorius ir jo pavaduotojai;
    • valstybės įmonės struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai;
    • valstybės įmonės valdybos nariai;
    • perkančiosios organizacijos vadovas, pirkimų komisijų nariai, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus asmenys, perkančiosios organizacijos atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, viešojo pirkimo iniciatoriai;
    • darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus;
    • kiti darbuotojai, kurių pareigų sąrašą tvirtina VMU direktorius, suderinęs su Vyriausiąją tarnybinės etikos komisija. Į šį sąrašą gali būti įtraukiamos pareigos, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu.

    Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal šios įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi šie VMU darbuotojai: VMU generalinis direktorius ir jo pavaduotojai, VMU struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Asmenys pretenduojantys į šias pareigas turi prievolę deklaruoti privačius interesus teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

    Valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) nustatyta, jog Interesų konfliktas – tai situacija, kai asmuo, atlikdamas pareigas, vykdydamas funkcijas ar pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais, o jo veiksmams ar sprendimams įtakos turi jo šeimyniniai, emociniai, moraliniai, ekonominiai ryšiai ar kito pobūdžio bendri interesai, siejantys jį ir fizinį ar juridinį asmenį, kurio atžvilgiu yra atliekamas atitinkamas veiksmas ar priimamas sprendimas, ir (ar) kuris suinteresuotas atitinkamo veiksmo atlikimu ar sprendimo priėmimu.

    Darbuotojui, kuris turi interesų konfliktą, negalima dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba juos paveikti ar bandyti paveikti, kitaip siekti įtakoti sprendimus, jeigu jie yra susiję su jo privačiais interesais.

    Kilus interesų konfliktui ar jo galimybei, VMU darbuotojas privalo atlikti nusišalinimo procedūrą.

    Prieš atlikdamas darbo pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti VMU generalinį direktorių ar jo įgaliotą asmenį ir asmenis, kurie kartu atlieka darbo pareigas, apie interesų konflikto situaciją, pareikšti nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant darbo pareigas ir pavestas užduotis.

    Pareigos nusišalinti neturi VMU generalinis direktorius, spręsdamas su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus (išskyrus klausimus dėl visų rūšių priemokų, išmokų skyrimo, kitų pagal esmę panašių mokėjimų atlikimo), jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Šiuo VMU generalinis direktorius, atlikdamas pareigas, privalo laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 2 punktą, nustatytų reikalavimų.

    VMU generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo sprendžia darbuotojų nusišalinimo ar nušalinimo klausimus. Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytais kriterijai, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali būti nepriimtas darbuotojo pareikštas nusišalinimas, o darbuotojas įpareigotas toliau atlikti nustatytas pareigas.

    VMU generalinis direktoriaus nusišalinimo ar nušalinimo klausimus sprendžia aplinkos ministras.

    Duomenys apie sprendimą nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo, nustatyta tvarka pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

    VMU generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra VMU generalinis direktorius, – jį į pareigas priimantis aplinkos ministras, motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo darbo pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą.

    Duomenys apie VMU generalinio direktoriaus nusišalinimą ar nušalinimą pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir skelbiami VMU interneto svetainėje. Šiuo metu VMU generalinis direktorius nėra pareiškęs nusišalinimo, taip pat nėra priimto sprendimo dėl jo nušalinimo.

    Deklaruojantis asmuo privalo vykdyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, VMU generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių darbo pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos (RIKKIS) duomenimis arba asmens prašymu, yra sudaromos dėl konkrečios situacijos.

    Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą.

    Vykdome išankstinę, einamąją ir paskesniąją interesų konfliktų kontrolę, privačius interesus deklaruojantiems darbuotojams primename apie deklaracijų duomenų atnaujinimą pasikeitus duomenims, vykdome mokymus, rengiame atmintines ir teikiame kitokio mokomojo pobūdžio informaciją.

    VMU Interesų konfliktų vengimo politikoje yra nustačiusi reikalavimus su VMU veikla susijusiems asmenims:

    • nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas;
    • nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra;
    • nusišalinti nuo sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo;
    • nedelsiant raštu pranešti VMU apie kilusį interesų konfliktą su ja susijusioje veikloje ir nusišalinimą (jei jis atliekamas teisės aktuose nustatytais atvejais);
    • priimti tik objektyviai pagrįstus ir teisės aktų reikalavimus bei asmenų lygybę užtikrinančius sprendimus;
    • nesinaudoti ir neleisti naudotis kitiems užimamomis pareigomis, darbine padėtimi, VMU informacija, VMU valdomu turtu ar teisėmis asmeninei ar kitų asmenų neteisėtai naudai gauti kitaip nei nustatyta teisės aktuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose.

    Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo kontrolės vykdymo tvarkos aprašas

    Atmintinė – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo kontrolės vykdymo tvarkos aprašas

     

    Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) siekia, kad norint atsidėkoti už gerai atliktą VMU darbuotojų darbą ar suteiktą pagalbą, tai būtų daroma neteikiant materialines dovanas, tačiau padėkojant žodžiu ar dėkingumą išreiškiant raštu.

    Darbuotojui ar jam artimam asmeniui draudžiama priimti dovanas ar paslaugas, jeigu tai susiję su jo tarnybine padėtimi ar darbo pareigomis.

    Darbuotojai VMU nustatyta tvarka praneša tiesioginiam vadovui ir Prevencijos skyriui apie visas gautas ar siūlytas priimti, su VMU darbuotojo darbu ar užimamos pareigomis VMU susijusias dovanas, kurios registruojamos patvirtintame dovanų registre.

    Darbuotojai gali priimti dovanas, gautas pagal tarptautinį protokolą, tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su darbuotojo pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtas dovanas su valstybės įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais, kurių vertė neviršija 150 eurų su PVM.

    Jei dovanos vertė viršija 150 eurų su PVM, ši dovana yra laikoma valstybės nuosavybe. Tokios dovanos vertinamos ir saugomos VMU nustatyta tvarka.

    VMU viešai skelbia Dovanų politiką savo interneto svetainėje, siekdama išvengti dviprasmiškų situacijų ir tikėdama, kad visi asmenys padės laikytis šios politikos nuostatų.

    Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra parengusi Rekomendacines gaures dėl dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimų, su kuriomis galite susipažinti čia.

    Rekomendacijos dėl darbuotojų elgesio ir veiksmų, kai jiems siūlomas ar duodamas kyšis

    Rekomendacijų dėl darbuotojų elgesio ir veiksmų, kai jiems duodamas kyšis, skaidrės

     

     

    Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis laikomi šie VMU darbuotojai:

    • VMU generalinis direktorius ir jo pavaduotojai,
    • VMU struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai,
    • darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

    Šiems asmenims Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu yra nustatyti tam tikri atstovavimo ir kiti apribojimai:

    Einant pareigas

    Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnį draudžiama valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti valstybei arba VMU:

    • tvarkant reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų;
    • tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse.

    Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo taip pat neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų VMU, kurioje jis dirba. Šis apribojimas netaikomas, kai:

    • valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);
    • valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.

    Šių apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti VMU generalinis direktorius ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės įstaiga, arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį skelbiamas viešai.

    Nustojus eiti pareigas

    Valstybinėje tarnyboje nustojęs dirbti asmuo vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims VMU, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo.

    Taip pat valstybinėje tarnyboje nustojęs dirbti asmuo vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo darbo pareigoms.

    Išsamiau – VTEK Rekomendacijose dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo

    Pasibaigus tarnybai, asmenims tam tikrais atvejais yra taikomas vadinamasis „atvėsimo” laikotarpis ir atitinkami apribojimai. Tai nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ketvirtasis skirsnis.

    Informacija ruošiama

    Pranešėjų apsauga

    Pasitikėjimo linija Sudaro galimybę bet kokiems asmenims tiek anonimiškai, tiek neanonimiškai pranešti apie VMU darbuotojų galbūt rengiamus, daromus ar padarytus pažeidimus
     
    Pranešti apie pažeidimą/teisinė informacija
    Vidinis kanalas Sudaro galimybę asmenims, kurie su VMU yra ar buvo susiję darbo ar sutartiniais / ikisutartiniais santykiais, pateikti informaciją apie pažeidimą VMU, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis
     
    Pranešti apie pažeidimą/teisinė informacija
    MŪSŲ PARTNERIAI
    LR aplinkos ministerija
    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
    Vytauto Didžiojo Universitetas
    Valstybinė miškų tarnyba
    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
    Skip to content