Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Miške laužą kurti galima tik tam skirtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Su ugnimi elkitės atsakingai: nemėtykite neužgesintų degtukų, nuorūkų ir kitų daiktų, galinčių sukelti gaisrą. Užkurtą laužą nuolat prižiūrėkite, o baigę kūrenti užpilkite žemėmis arba užpilkite vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenti. Laužui susikurti miške galima rinkti tik šakas ir žabus.

Apsistoti miške galima tik poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose ir kituose rekreacinės paskirties statiniuose.

Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis miške galima važiuoti TIK keliais. Draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, miško paklote ir pažintiniais takais.

Dviračiais galima važiuoti keliais, rekreaciniais, pažintiniais ir kitais miško takais, netrukdant pėstiesiems ir negadinant takų dangos.

Grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą galima visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose laikinai draudžiama ši veikla arba lankytis.

Lankytis galima visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialiosios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai) miškus, taip pat miškus, kuriuose lankymąsi riboja teisės aktai.

Kultūros, sporto ir kitus renginius miške galima organizuoti tik gavus rašytinį miško valdytojo leidimą. Jeigu renginys planuojamas saugomoje teritorijoje, reikia kreiptis į atitinkamos saugomos teritorijos direkciją.

Taip, galima. Tačiau jei šunį paleidžiate nuo pavadėlio, jis turi būti su antsnukiu – taip bus saugiau aplinkiniams. Antsnukis nebūtinas, jei šunį vedatės už pavadėlio.

Automobilį galima palikti tik tam skirtose stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, netrukdant pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statydami automobilį kelio pakraštyje, venkite užvažiuoti ant samanų, kerpių ir uogienojų.

VMU medelynuose juridiniams ir fiziniams asmenims parduodame miškui atkurti ar įveisti skirtus sodmenis. Norinčius įsigyti kokybiškų miško sodmenų kviečiame kreiptis į artimiausią VMU medelyną.

Medelynų sąrašą ir kontaktus rasite kontaktų puslapio skiltyje „Medelynų padalinys“. Informaciją apie medelynuose parduodamų sodmenų kiekius galite rasti čia.

Miško sodmenų kainos.

Dekoratyvinių augalų galite įsigyti VMU Raudondvario medelyne. Parduodamų augalų sąrašą ir kainas rasite čia.

Kontaktai:
Raudondvario medelyno vadovė Renata Vaškevičienė
El. p. [email protected]
Tel. +370 616 85232
Adresas: Medelyno g. 1, Raudondvaris, Kauno r. sav.

Artėjant šv. Kalėdoms, gruodį VMU pradeda prekiauti kalėdiniais medeliais ir kviečia namus papuošti tikra, mišku kvepiančia eglute. Norėdami įsigyti eglutę, kreipkitės į artimiausią VMU medelyną.

Medelynų sąrašą ir kontaktus rasite kontaktų puslapio skiltyje „Medelynų padalinys“.

VMU parduoda miško medžių sėklas. Jų sąrašą ir kainas rasite čia.

Kviečiame įsigyti malkinės medienos, nenukirsto miško arba medienos ruošos liekanų tiesiogiai iš VMU regioninių padalinių. Išsamią informaciją apie kainas, turimus kiekius, užsakymo ir pristatymo sąlygas suteiks regioninių padalinių specialistai. Jų kontaktus rasite čia.

Gyventojai gali kreiptis į girininkijos atstovus ir įsigyti biržėse po medienos ruošos darbų likusių liekanų. Girininkijos atstovas išduoda rašytinį leidimą jas susirinkti. Vėliau apskaičiuojamas surinktų liekanų kiekis, o už jas sumokėję gyventojai gali jas išsigabenti ir naudoti kurui.

Medienos ruošos liekanų kainas rasite kainininkuose čia.

Reikalingus miškui kirsti leidimus privačių miškų savininkams išduoda bei įvairiais klausimais, susijusiais ir privačiu mišku, konsultuoja Valstybinė miškų tarnyba.

Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, savavališkai kirsti ar pjaustyti ant kelių, takų, elektros ar kitų inžinerinių tinklų nuvirtusių medžių negalima. Apie tokius medžius reikėtų pranešti miško valdytojams ar savininkams, elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams arba inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms.
Apie ant kelių užvirtusius medžius taip pat galite pranešti Aplinkos apsaugos departamento platformoje „Tvarkau Lietuvą“, pasirinkus „Pranešti“, tada – „Sugadinta miško paklotė ir keliai“.
Apie galimybes įsigyti nenukirsto miško sužinosite kreipęsi į artimiausią VMU regioninio padalinio girininkiją. Girininkijų kontaktus rasite čia.

Dėl miškui įveisti skirtos žemės pardavimo kviečiame kreiptis į bet kurį iš 25 VMU regioninių padalinių.

Pagrindiniai reikalavimai perkamai žemei:
• privačios žemės sklypas turi būti suformuotas atlikus jo kadastrinius matavimus;
• jeigu privačios žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, kurį patikėjimo teise valdo perkančioji organizacija, jo plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha;
• jeigu privačios žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės mišku, kurį patikėjimo teise valdo perkančioji organizacija, jo plotas turi būti ne mažesnis kaip 3 ha;
• prie privačios žemės sklypo turi būti fiziškai įmanoma privažiuoti bendrojo naudojimo keliu arba naudojantis sklypui nustatytu kelio servitutu;
• privačios žemės sklype turi būti leidžiama ir įmanoma įveisti mišką;
• jeigu privačios žemės sklype yra neželdintinų plotų, jie gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. sklypo ploto;
• jeigu privačios žemės sklype yra mišku apaugusios žemės, ji gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. sklypo ploto;
• pagrindinė privačios žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis turi būti žžemės ūkio arba kita paskirtis, kurią pagal teisės aktus galima pakeisti į miškų ūkio paskirtį.

Daugiau informacijos rasite čia.

Lietuvoje kirtimų normą 5 m. laikotarpiui tvirtina Vyriausybė. 2024–2028 m. nustatyta tokia pati norma kaip ir ankstesniu penkmečiu. Ši norma negali būti viršijama. Pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nevykdomi valstybiniuose miškuose esančiose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kurias Lietuva įsipareigojo išsaugoti ir kurios patenka į „Natura 2000“ teritorijų tinklą ir nacionalines saugomas teritorijas.

Deja, pasitaiko atvejų, kai kenkėjų invazijos ar stichinės nelaimės neaplenkia ir saugomų teritorijų. Tokiais atvejais saugomose teritorijose gali būti vykdoma ūkinė veikla, tačiau ji yra griežtai reglamentuojama. Planuojamiems kirtimams saugomose teritorijose reikalingas ne tik kirtimo leidimas, bet ir poveikio aplinkai įvertinimas. Tik gavus atsakymą, kad poveikis aplinkai nėra reikšmingas, saugomose teritorijose gali būti vykdomi kirtimai.

Nors kirtimų norma nepasikeitė, per pastaruosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį plotą įskaičiuota apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie 2023 m. Vyriausybės nutarimu perduoti VMU kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.

Vykdant miško kirtimus (išskyrus jaunuolynų ugdymo ir retinimo miško kirtimus) II miškų grupės miškuose arba miškuose, esančiuose saugomose teritorijose (įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas), kurios registruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, visuomenė apie vykdomus darbus informuojama šalia numatyto kirsti ploto esančiuose VMU stenduose. Informaciniuose stenduose prie biržių, kuriose vykdyti atvejiniai pagrindiniai arba plynieji miško kirtimai, papildomai nurodomas numatomas miško atkūrimo būdas, laikas ir planuojamo atkurti miško rūšinė sudėtis. Jeigu kyla daugiau klausimų, galite kreiptis informaciniuose stenduose nurodytais kontaktais. Informacijos apie VMU regioniniuose padaliniuose vykdomą veiklą taip pat galite gauti susisiekę nurodytais kontaktais, skiltyje „Padaliniai“.

Informaciją apie einamaisiais metais VMU regioniniuose padaliniuose planuojamus miško kirtimus galite rasti čia. Projektuose nurodoma girininkija, kvartalo ir sklypo numeris, kertamas plotas ir kirtimo rūšis.

Visi kirtimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotuose leidimuose kirsti mišką sąlygas ir laikantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Miško kirtimų taisyklių, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir miškų sertifikavimo standarto reikalavimų. Vykdant miško tvarkymo darbus saugomose teritorijose, miško kirtimai derinami ir sąlygas darbų atlikimui nustato atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreaciniuose) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Daugiau informacijos apie pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus, miškų grupes, jose galimą ar negalimą vykdyti ūkinę veiklą, terminus bei kirtimų rūšis galite rasti Miško kirtimų taisyklėse.

Po kirtimų VMU miškininkai jau kitą pavasarį atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atspariu medynu. Kasmet VMU ne tik atkuria apie 9 500 ha valstybinių miškų, bet ir žemės ūkio paskirties žemėje įveisia apie 500 ha naujų miškų.Įveisdama naujus miškus, VMU prisideda prie Lietuvos miškingumo didinimo. 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, šalies miškingumas siekė 33,8 %.

Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Sanitarinius kirtimus VMU miškininkai vykdo turėdami leidimus kirsti mišką ir laikydamiesi Miško kirtimo taisyklių ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš išduodami leidimą kirsti mišką, visas kirtimo sąlygas įvertinta Valstybinės miškų tarnybos specialistai, VMU vykdomą ūkinę veiklą kasmet vertina nepriklausomi auditoriai pagal Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto reikalavimus.

Valstybinės miškų tarnybos vykdomos nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, vidutinis Lietuvos medynų amžius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo ir 2026 m. sausio 1 d. siekė 55 metus.
Daugiau informacijos čia.

Nacionalinę miškų inventorizaciją vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Daugiau informacijos čia.

Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Atkurdami miškus ir įveisdami naujus miškininkai daug dėmesio skiria medynų rūšinei sudėčiai formuoti. Atsižvelgdami į klimato kaitos keliamus iššūkius, miškininkai atkuria mišrius, nepalankiems aplinkos veiksniams atsparius miškus, kurie sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių rūšių medžių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių ir kitų. Taip pat, siekiant didinti būsimų medynų atsparumą ir biologinę įvairovę, formuojant pamiškes prioritetas teikiamas miško želdiniams su nektaringų rūšių lapuočiais medžiais ir krūmais.

Kreipkitės į artimiausią VMU regioninį padalinį, kuris, gavęs informaciją, ją įvertins ir imsis priemonių atliekoms sutvarkyti. VMU regioninių padalinių kontaktus rasite skiltyje „Padaliniai“ https://vmu.lt/kontaktai/. Taip pat galite kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą telefonu: (+370 5) 273 2995 arba 112.

Jeigu pamatėte gaisrą, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos miškininkams. Jei tai saugu, užgesinti nedidelę ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užberiant žemėmis ar užpilant vandeniu. Jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, pasitraukite į saugią vietą prieš vėją, gaisrą aplenkdami šonu – nebėkite pavėjui!

Kreipkitės į artimiausią VMU regioninį padalinį. Į nurodytą vietą atvyks miškininkai, kurie įvertins pažeidimus ir imsis tinkamų miško sanitarinės apsaugos priemonių. VMU regioninių padalinių kontaktų ieškokite skiltyje „Padaliniai“ https://vmu.lt/kontaktai/. Taip pat galite kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybą telefonu: (+370 5) 273 2995 arba užfiksuoti kenkėjų pažeidimus interaktyviame žemėlapyje www.tvarkaulietuva.lt.

Miškininkams daug iššūkių kelia pavojingo medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo daroma žala eglynams. Žievėgraužiui tipografui mažiau atsparūs yra 40 metų ir vyresni eglynai, nusilpę dėl ilgalaikio drėgmės trūkumo ir streso. Taip pat kenkėjai dažnai apninka vėjo nulaužtas ar išverstas egles. Tačiau tai visai nereiškia, kad eglynų mūsų šalyje nebeliks. Eglės ir toliau augs Lietuvos miškuose, tačiau kartu su jomis bus sodinami kitų vietinių rūšių medžiai. Atkuriant miškus prioritetas teikiamas mišrių eglės želdinių ir žėlinių formavimui, kadangi mišrūs medynai yra atsparesni ligoms, kenkėjams ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams.

Daugiametė žievėgraužio tipografo invazijų stebėsena Lietuvoje ir kitose šalyse rodo, kad didžiausi šio kenkėjo pažeidimai kartojasi maždaug kas 7–10 metų. Didžiausias Lietuvoje šio pavojingo medžių liemenų kenkėjo išplitimas fiksuotas 1990–1996 metais. Tuo laikotarpiu šis kenkėjas padarė 3–4 kartus daugiau nuostolių, nei užfiksuota dabartinio išplitimo metu. VMU ekspertai, išanalizavę tarptautinius mokslinius tyrimus ir atlikdami stebėjimus Lietuvoje, vertina, kad tokį didelį šio vabalo paplitimą, susijusį su eglynų atsparumo mažėjimu, nulėmė šie faktoriai: klimato šiltėjimas, kelerius metus iš eilės pasikartojusios sausros, gruntinio vandens lygio žemėjimas ir žievėgraužiui tipografui žiemoti itin palankios pastarųjų žiemų oro sąlygos. Žievėgraužio tipografo pažeidimai eglynuose – aktuali problema ir kaimyninėse šalyse, nes per pastarąjį dešimtmetį šio kenkėjo daroma žala išaugo visoje Europoje.

Nekertant apniktų medžių, užkrato židinys plinta į gretimus spygliuočių miškus – taip didėja pažeistų medynų plotai. Vienintelis efektyvus kovos su šiuo kenkėju būdas – laiku atlikti sanitariniai kirtimai ir medienos su kenkėjais po žieve išgabenimas toliau nei per 2 km nuo eglynų (žievėgraužis tipografas gali nuskristi iki 2 km, tuomet nusilpsta ir neradęs tinkamos vietos mitybai žūva) arba medienos žievinimas.

Kovai su žievėgraužio tipografo plitimu naudojamos ir prevencinės priemonės – feromoninės gaudyklės. Jos išdėstomos kirtavietėse anksti pavasarį, dar prieš kenkėjui atbundant ir pradedant skraidyti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad feromoninės gaudyklės efektyviai gaudo žievėgraužius tipografus tik tuomet, kai visą vasarą kas 7–10 dienų vabalai yra surenkami iš gaudyklės ir sunaikinami.

Jeigu aptinkami pavieniai apnikti medžiai, atliekami sanitariniai kirtimai, t. y. šalinami kenkėjų apnikti spygliuočiai. Ten, kur žievėgraužis tipografas eglynus pažeidė ištisai, vienintelė liekanti stabdymo priemonė – plynieji sanitariniai kirtimai. Jie užtikrina fizinį kenkėjo pašalinimą iš miško, neleidžia jam plisti į kitus medžius ir išsivystyti naujai žievėgraužio generacijai.

Vykdant plynuosius sanitarinius kirtimus, pagal darnaus miškininkavimo principus, paliekamas bioįvairovei užtikrinti reikiamas medžių skaičius. Atrenkama ir iki visiško suirimo paliekama ne mažiau kaip 10 vnt./ha biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui vertingų gyvų medžių – jie atrenkami iš vietinių rūšių įvairovės ir biologiniu požiūriu vertingiausių (seniausių ir storiausių) bei vėjui atsparių augančių medžių.

Gamta gali pati įveikti iššūkius, tačiau kyla klausimų: kiek laiko tai užtruks, kaip keisis miško būklė ir kas už ją bus atsakingas? Stiprus ir sveikas miškas savaime neužauga, jis turi būti nuolat puoselėjamas ir prižiūrimas. Jei prie miško neprisilies miškininko rankos, gali kilti tokios grėsmės kaip miško ligų ir kenkėjų plitimas, intensyvus krūmynų bei pagrindines medžių rūšis stelbiančių medžių rūšių plėtimasis. Pasodintiems 30 cm aukščio medeliams augant ir plečiantis jų lajoms, didėja konkurencija dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Miške savaime įsikuria ir kitų rūšių medžiai bei krūmai, pavyzdžiui, lazdynai, baltalksniai ir karklai, kurie pradeda stelbti šviesamėges pušis bei ąžuolus, nes sparčiau augdami užstoja jiems šviesą. Dėl šviesos stokos šių medelių augimas gali sulėtėti, o stipriai nustelbti medeliai – žūti. Miškininkai, diplomuoti miškotyros specialistai, vadovaudamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, laikydamiesi šimtamečių miškininkystės tradicijų ir atsakingos miškininkystės principų, prisiima didžiulę atsakomybę ir puoselėja bei saugo miškus, kad jais galėtų džiaugtis ateities kartos.

Pastebėję sužeistą, sergantį ar jam nebūdingoje aplinkoje atsidūrusį laukinį gyvūną, nesiartinkite prie jo, nebandykite jo apžiūrėti iš arti ar nubaidyti. Apie sužeistą gyvūną praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 – informacija bus perduota budintiems Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.

Dažniausiai geriausias būdas pasirūpinti laukinių gyvūnų jaunikliais – jų neliesti ir ramiai pasitraukti, kad tėvai galėtų pas juos sugrįžti. Kai kurių rūšių gyvūnai, išgirdę žmones, laikinai pasitraukia nuo jauniklių, o pavojui praėjus sugrįžta. Kai kurių rūšių patelės jauniklius laikinai palieka saugioje vietoje, kol pačios ieško maisto. Pavyzdžiui, stirna palieka jauniklį gulėti žolėje ir periodiškai grįžta jo pamaitinti. Jauniklių nereikėtų be reikalo liesti ar imti į rankas, nes tai jiems sukelia stresą ir gali sutrikdyti natūralią jų priežiūrą – tėvai, užuodę žmogaus kvapą ant jauniklio, gali nustoti jį globoti.

Apie miške pastebėtus galimus pažeidimus informuokite vietos miškininkus, kurie kurie įvertins informaciją ir imsis reikiamų priemonių. Miškininkų kontaktus rasite skiltyje „Padaliniai“ pasirinkę laukelį „Girininkijos“ https://vmu.lt/kontaktai/.

Pakeitus teisinį statusą į akcinę bendrovę, 100 proc. įmonės akcijų priklausys valstybei. Miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė, bendrovė juos valdys patikėjimo teise, kaip valdo ir dabar. Aplinkos ministerija bus įmonės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taip pat miškai nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą.

Valstybinių miškų savininkė yra valstybė. VMU šiuos miškus prižiūri patikėjimo, o ne nuosavybės teise. Pertvarkius VMU į akcinę bendrovę, jos patikėjimo teise valdomų miškų savininkė ir toliau bus valstybė. Taip pat svarbu pabrėžti, kad bet kokią VMU akcijų dalį galima perleisti tik gavus Seimo pritarimą (yra ir daugiau saugiklių) – tą numato Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Jame įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus, priskiriama prie pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių. Tokių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui reikalingas Seimo pritarimas.

Papildoma informacija:
Su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu galima susipažinti čia.
Su Miškų įstatymu galima susipažinti čia.
Apie valstybės valdomų įmonių tapimą AB galima sužinoti čia.
Daugiau apie patikėjimo teisę galima sužinoti Civiliniame kodekse.

Visų darbuotojų darbo santykiai bus tęsiami, išlaikant darbuotojų ekonominę ir socialinę padėtį. Atsiras daugiau galimybių motyvuoti jau dirbančius kompetentingus darbuotojus ir pritraukti naujų.

Miškų ūkio veikla išliks griežtai reglamentuota. VMU ir toliau vykdys miškų ūkio veiklą derindama ekonominę, ekologinę ir socialinę naudas bei vadovaudamasi skaidrumo, atvirumo, išminties, dėmesio žmogui bei meilės gamtai vertybėmis. VMU tapus akcine bendrove, atsiras daugiau galimybių plėsti veiklą su gamtos apsauga ir miškininkyste susijusiose srityse.

Mažesnė politinė įtaka padės lanksčiau ir greičiau priimti su įmonės veikla susijusius sprendimus. Taip pat įmonė galės efektyviau valdyti turtą, priimant sprendimus dėl nuomos, plėtros ar pardavimo. VMU ir toliau sėkmingai vykdys dabartinę veiklą, o pertvarkymas į akcinę bendrovę suteiks naujas galimybes įmonei augti, pritraukti kompetentingus darbuotojus ir taip didinti grąžą valstybei.

Pertvarkius įmonę į akcinę bendrovę, atsiras galimybė plėsti veiklą su miškininkyste susijusiose srityse, investuoti į inovatyvias paslaugas, taip įvairinant veiklas ir užtikrinant didesnę grąžą valstybei. Taip pat atsiras galimybė palankesnėmis sąlygomis skolintis iš tarptautinių investuotojų, tokių kaip Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas, taip užsitikrinant pigesnį veiklos finansavimą. Teisinio statuso pakeitimas užtikrins ir sklandesnį rizikų valdymą – papildomos veiklos ir plėtros projektai, vykdomi per dukterines įmones, mažins rizikas pagrindinei veiklai.