Ugniagesiai gelbėtojai ir miškininkai, linkėdami saugių Joninių, prašo gyventojų miškuose atsargiai elgtis su ugnimi

Ugniagesiai gelbėtojai ir miškininkai, linkėdami saugių Joninių, prašo gyventojų miškuose atsargiai elgtis su ugnimi

Atgal į sąrašą

Šį savaitgalį Lietuvoje  švenčiamos Joninės. Jų metu bus pinami vainikai, ieškoma paparčio žiedo, degs laužai. Kad šventinio laiko netemdytų skaudžios nelaimės, šalies ugniagesiai gelbėtojai ir miškininkai, atsižvelgdami į  galimą gaisrų pavojų, ragina gyventojus elgtis saugiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus Joninių metu šalyje kilo per 400 gaisrų, daugiau kaip 540 kartų ugniagesiai skubėjo atlikti gelbėjimo darbų. Per šį laikotarpį Joninių dieną gaisruose žuvo vienas gyventojas, 5 žmonės buvo traumuoti, iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 15 skenduolių. Nors šiuo metu šalyje gaisringumas mažėja, bet gyventojai turėtų atsargiai su ugnimi elgtis tiek namuose, tiek gamtoje.

„Per Jonines mėgstama atsipalaiduoti, vartojami alkoholiniai gėrimai ir neretai nepaisoma atsargumo. Tai didina gaisrų ir kitų nelaimių tikimybę, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Nors ir žinoma, kad geriau gaisro išvengti, negu jį gesinti, deja, daugelis jų kyla dėl neatsargaus elgesio. Neužgesinta nuorūka, numesta į sausą žolę, jai sparčiai degant, gali gana greitai pasiekti mišką, namą, ūkinius pastatus. Taip gali nutikti ir kūrenant Joninių laužą. Vos per minutę kitą mažas gaisras virsta dideliu. Labai norėtųsi, kad žmonės per šventes įvertintų gaisrų ir kitų nelaimių rizikas“.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 23 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 123 miško gaisrai 39,21 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 40 miško gaisrų 41,05 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes vyko beveik 300 kartų.

„Šiuo metu didesnėje Lietuvos dalyje dėl gausaus lietaus miškų gaisringumas gerokai sumažėjo, išskyrus šiaurės rytinę Lietuvos dalį – Rokiškio, Švenčionių, Anykščių, Vilniaus, Zarasų, Utenos, Kupiškio, Molėtų rajonus. Prognozuojame, kad Joninių savaitgalį vyraus trečios, šiaurės rytinėje šalies pusėje daug kur išsilaikys ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas. Tad šventiniu laikotarpiu mūsų miškininkai ir toliau budės, priešgaisrinės komandos bus pasiruošusios reaguoti į iškvietimus miškuose. Svarbu, kad ir poilsiautojai prisimintų elgesio miškuose taisykles, šventes sutiktų saugiai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdija primena, jog poilsiaujant miške, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.460157/asr

Kaip teigia ugniagesiai gelbėtojai, įsivyravus karštiems orams, kurti laužus gan pavojinga. Jie gali būti kūrenami tik leistinose vietose, specialiai įrengtose laužavietėse, saugiu atstumu nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių, degių medžiagų sandėliavimo vietų (saugus  atstumas – 30 metrų).

Nepatartina kurti laužus esant stipriam vėjui. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį reikia užpilti žemėmis ar vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti.

Per Jonines dažnai naudojamos kepsninės. Leidžiant laiką lauke nereikėtų jų statyti arti plastikinių kėdžių, stalų, palapinių, medinių laiptų turėklų, tvorų. Kietu kuru kūrenamas kepsnines galima naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Ugnies fejerverku akimirksniu gali virsti ir prie namų augančios tujos, jeigu jas pasieks kibirkštys iš kepsninės. 

Įdegant ugnį, šalia ugnies židinio turi būti kuo mažiau žmonių. Pilant degųjį skystį ir jį įdegant, būtina pasirūpinti, kad šalia nebūtų vaikų ir gyvūnų. Vaikams reikia skirti daug dėmesio, jų negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančio laužo ar kepsninės.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Vis dėlto, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Dalintis
Skip to content
Valstybinių miškų urėdija
Slapukų politika

VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Įmonė) interneto svetainėje (toliau – svetainė) Įmonė naudoja slapukus (angl. cookies). Jie leidžia svetainės veikimą pritaikyti Jūsų poreikiams, taip pat palengvina naršymą ir naudojimąsi ja.

Slapukai – kas tai?

Slapukai yra tekstiniai failai, kuriuos, apsilankant svetainėje, Jūsų interneto naršyklė patalpina Jūsų kompiuteryje, planšetėje arba kitame išmaniajame įrenginyje. Jie leidžia svetainei išsaugoti tokius duomenis, kaip, pavyzdžiui:

  • prisijungimo duomenys (Jūsų IP adresas, prisijungimo laikas, miestas, iš kurio jungiamasi);
  • naršyklės tipas;
  • praleistas laikas;
  • duomenys apie tai, ką Jūs naršote svetainėje (pvz., kuriose svetainės srityse lankotės).

Jums pirmą kartą apsilankius svetainėje, slapukai perkeliami į Jūsų kompiuterį ir vėliau naudojami kompiuteriui atskirti nuo kitų kompiuterių, jie užtikrina patogesnį svetainės naudojimą, o Įmonei leidžia tobulinti svetainę. Tai įprasta naršymo interneto svetainėse praktika, palengvinanti naršymą Jūsų jau lankytoje interneto svetainėje ir supaprastinanti prieigą prie skelbiamos informacijos.

 

Svetainėje naudojami slapukai

Jums apsilankius svetainėje, gali būti sukurti ilgalaikiai slapukai, kurie lieka Jūsų kompiuteryje po Jūsų apsilankymo svetainėje ir bus panaudoti Jums vėl apsilankius svetainėje; jie galioja ir nėra ištrinami Jums baigus naršyti svetainėje, ir (arba) trumpalaikiai (seanso) tipo slapukai, kurie pasibaigia ir yra ištrinami Jums baigus naršyti svetainėje.

Visi Įmonės naudojami slapukai gali būti naudojami tik Jūsų išankstiniu sutikimu. Savo sutikimą galite išreikšti paspaudę mygtuką „Sutinku“ svetainės puslapio viršuje/apačioje iškylančioje slapukų juostoje.

Žemiau išvardijame pagrindinius svetainėje naudojamus slapukus pagal jų rūšis, renkamus duomenis ir galiojimo laikotarpį.

Būtinieji slapukai

Šie slapukai svetainėje yra būtini tam, kad Jūs galėtumėte naršyti ir naudotis svetainės funkcijomis, pvz., įsiminti formose įvestą informaciją seanso metu, prieiti prie apsaugotų svetainės vietų. Be šių slapukų taptų neįmanoma teikti tam tikras svetainės paslaugas, ji veiktų ne taip sklandžiai, kaip turėtų.

Funkciniai slapukai

Naudojant šiuos slapukus Jūs galite išvengti nustatymų keitimų kaskart apsilankius svetainėje. Šie slapukai padeda įsiminti Jūsų pasirinkimus ir nustatymus (pvz., kalbos ar laiko zonos). Šių slapukų pagalba svetainės lankytojai išvengia nustatymų pasikeitimo kiekvieną kartą apsilankius svetainėje.

Analitiniai slapukai

Analitiniai slapukai parodo, ar lankytojas jau buvo lankęsis svetainėje. Šie slapukai padeda sekti vartotojų skaičių ir jų apsilankymo periodiškumą. Šie slapukai renka informaciją apie svetainės naudojimą ir padeda tobulinti svetainės veikimą. Pavyzdžiui, analitiniai slapukai gali parodyti, kuriuose puslapiuose lankomasi dažniausiai, padėti registruoti svetainėje vykstančius nesklandumus ir pan.

Trečiųjų asmenų slapukai yra sukurti trečiųjų šalių ir naudojami duomenų analizės tikslais. Slapukai pagerina svetainės prieigą ir išanalizuoja lankytojų poreikius, kad Įmonė galėtų suteikti patrauklesnių paslaugų, atitinkančių Jūsų poreikius. Ši informacija naudojama funkcionalumo ataskaitų sudarymui ir tinklalapio tobulinimui.

Daugiau informacijos galite rasti adresu: https://support.google.com/analytics/answer/6004245?hl=lt

 

Slapuko pavadinimas    
Būtini
PHPSESSID Skirtas naudotojo sesijai palaikyti. Galioja, kol neišjungiama naršyklė
cookie-save-select Naudotojo sutikimui su slapuku išsaugoti. 1 metus
Nebūtini
guess_language_v1 Kalbos pasirinkimo išsaugoti. Išjungus slapuką, nebus išsaugoma naudotojo pasirinkta kalba. 30 d.
Google Analytics (trečiųjų asmenų slapukas)
_ga - Google Analytics Informacijai apie interneto svetainės lankomumą rinkti. 2 metus
_gat - Google Analytics Užklausų skaičiui reguliuoti. 10 min.
gid_Google Analytics Stebėjimo tikslais, siekiant atskirti naudotojus. 24 val.
_utma - Google analytics Statistinei informacijai apie interneto puslapio lankomumą rinkti. 2 metus
_utmz - Google analytics Statistinei informacijai apie interneto puslapio lankomumą rinkti. 6 mėn.

 

Slapukų atsisakymas, jų blokavimas

Daugelis interneto naršyklių yra nustatytos taip, kad automatiškai priimtų slapukus. Svetainės lankytojai savo nuožiūra gali užblokuoti ar ištrinti slapukus ir panašius unikalius identifikatorius, jeigu tai jiems leidžia jų naršyklės ar įrenginio nustatymai.

Vis dėlto, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad būtinieji slapukai ir analitiniai slapukai yra naudojimosi svetaine sąlyga. Jei atsisakysite šių slapukų, Įmonė negali būti tikra, kaip ir ar iš viso veiks svetainė.

Norėdami, kad slapukų pagalba Jūsų asmens duomenys nebūtų tvarkomi, Jūs galite pakeisti savo interneto naršyklės nustatymus taip, kad slapukai nebūtų priimami, arba ištrinti įrašytus slapukus.

Savo naršyklėje slapukų nustatymus galite pakeisti bet kuriuo metu. Visose naršyklėse numatyta galimybė ištrinti slapukus.

Detalesnės instrukcijos priklauso nuo Jūsų naudojamos naršyklės, juos galite rasti naudojamos naršyklės parinkčių meniu:

Slapukų nustatymai Internet Explorer

Slapukų nustatymai Firefox

Slapukų nustatymai Chrome

Slapukų nustatymai Safari web ir iOS

Daugiau informacijos apie tai, kaip pašalinti slapukus, taip pat kitos naudingos informacijos, susijusios su slapukų naudojimu, galite rasti interneto svetainėje https://www.allaboutcookies.org/.

Visgi, jei atsisakysite ar užblokuosite slapukus, tai gali turėti įtakos svetainės veikimui ir kai kuriems jos funkcionalumams.