Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams – ne tik miško atkūrimo darbų pabaiga, bet ir jaunų medelių apsaugos metas. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje Lietuvoje vykdomi darbai, skirti apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – ūglių nukramtymo, medelių nulaužymo ir kamienų žievės laupymo.
Repelentai atgraso, bet gyvūnams nekenkia
Viena dažniausiai miškininkų naudojamų jaunų medelių apsaugos priemonių – repelentai. Tai ant medelių ūglių ir žievės tepamos arba purškiamos gyvūnus atgrasančios priemonės. Repelentų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padaro medelių ūglius ir žievę nepatrauklius graužti, tačiau gyvūnams nėra pavojingos.
Tinkamiausias laikas naudoti repelentus – ruduo, kai medelių vegetacija jau pasibaigusi, augalai sausi, o oro temperatūra dar išlieka teigiama. Pasak miškininkų, medelių apsaugos būdas priklauso nuo kanopinių, ypač elninių, gyvūnų gausos konkrečioje teritorijoje. Jei jų nėra daug, pakanka aptepti viršūninį medelio ūglį, tačiau ten, kur žvėrių gausu, apsaugomi ir šoninių šakų ūgliai.
VMU duomenimis, šiemet repelentais planuojama apsaugoti beveik 21 tūkst. ha jaunuolynų. Didžiąją dalį šių teritorijų sudaro miško atkūrimo plotai – juose numatyta apsaugoti apie 20,5 tūkst. ha. Miško įveisimo plotuose repelentais bus apsaugota dar 450 ha teritorija.
Medžių kamienai saugomi nuo žievės laupymo
Saugomi ne tik jaunų medelių ūgliai, bet ir medžių kamienai, ypač ąžuolų. Žievės laupymas pažeidžia medžius, juos susilpnina, sudaro palankias sąlygas plisti ligoms ir kenkėjams. Nors didžiausias dėmesys miškininkų skiriamas ąžuolams, apsaugos priemonėmis kartais apsaugomi ir kitų medžių rūšių kamienai. Iš viso šiemet nuo žievės laupymo planuojama apsaugoti apie 1,7 tūkst. ha jaunuolynų ir vyresnio amžiaus medynų.
Apsaugai naudojami ne tik repelentai, bet ir specialios tinklinės apsaugos, spiralės. Anot miškininkų, šios priemonės apsaugo kamieną nuo žievės laupymo, tačiau nekenkia medeliui, nes praleidžia šviesą, orą bei drėgmę.
Plotai aptveriami tvoromis
Ten, kur žvėrių daromos žalos rizika yra didesnė, želdiniai ir žėliniai aptveriami tvoromis. Šiemet, VMU teigimu, tokiu būdu numatyta apsaugoti apie 556 ha miško.
Tvoros yra viena patikimiausių priemonių, kai reikia apsaugoti didesnius želdinių plotus arba žvėrių ypač mėgstamas medžių rūšis, pavyzdžiui, jau minėtus ąžuolus ir bukus. Nors toks apsaugos būdas reikalauja daugiau išlaidų, jis padeda jaunam miškui įsitvirtinti ir augti nepatiriant nuolatinio gyvūnų poveikio.
VMU duomenimis, apsaugos priemonės kiekvienoje teritorijoje parenkamos individualiai, atsižvelgiant į kanopinių gyvūnų gausą, medynų rūšinę sudėtį, želdinių amžių ir anksčiau nustatytus pažeidimus. Prireikus kelios priemonės taikomos kartu, kad medeliams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos augti.
