Miškininkai nerimauja dėl Ignalinos krašto pušynų – nustatytas masinis kenkėjų išplitimas

Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio administruojamuose miškuose, Minčiagirės ir Vaišniūnų girininkijose užfiksuoti pavojingo medžių kenkėjo – paprastojo pušinio pjūklelio masinio išplitimo židiniai 1192 ha plote. Atsakingoms institucijoms nepritarus naikinamųjų kenkėjų likvidavimo priemonių panaudojimui, VMU Ignalinos regioninis padalinys šiuo metu vykdo profilaktines priemones, didinančias medynų natūralų atsparumą ir stabilumą.

Dar 2022 m. rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) pranešė apie pastebėtus pušų pažeidimus Ignalinos rajono miškuose, tąkart skelbta, jog pušų spyglius masiškai graužia paprastasis pušinis pjūklelis (Diprion pini L.), kartu rasta ir verpiko vienuolio (Lymantria monacha L.) pagausėjimo požymių.

„Masiniu miško kenkėjų išplitimo židiniu laikoma, kai yra pažeista arba tokie pažeidimai prognozuojami, arba spyglius ir lapus graužiančių kenkėjų pažeidimai gresia išplisti į gretimus medynus – kai vidutinis spygliuočių medyno medžių lapų ar spyglių netekimas (defoliacija) yra daugiau kaip 30 procentų, o lapuočių – daugiau kaip 50 procentų ir tokie medynai užima didesnį kaip 100 ha plotą“, – paaiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

2022 m. paprastojo pušinio pjūklelio kenkėjo išplitimo židinyje pavojingi pakenkimai VMU patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose buvo fiksuoti 1063,60 ha plote (bendras plotas su privačiais miškais 2022 m. sudarė 1192 ha), kuriuose paprastojo pušinio pjūklelio lervos nugraužė nuo 30 %  iki 100 % spyglių. Taip nugraužus spyglius, pušų prieaugis labai sumažėja, o pakartotinai apgraužus – pradeda džiūti, apsilpusias pušis užpuola medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Pušys atsparesnės spyglių netekimui už egles, todėl net 100 proc. nugraužus spyglius ir dalį pumpurų, pušų lajos atsinaujina. Jeigu spygliai nugraužiami antrus ar trečius metus iš eilės, medžiai ar jų lajų viršūnės pradeda džiūti.

Pušiniai pjūkleliai išvaizda panašūs į muses ar vapsvas. Dėl gebėjimo per metus vystytis dvejomis generacijomis yra vieni pavojingiausių pušynų kenkėjų. Pavasarinė generacija graužia pernykščius spyglius, rudeninė – šviežius spyglius, juos pabaigę – ir senesnius. Pjūklelių lervos pušų ūglius graužia bendrijomis, kol mažos – vieną spyglį, paaugusios – visą ūglį.

Šie kenkėjai pasižymi labai staigiais populiacijos gausumo pokyčiais – per metus gali pagausėti 1000 ir daugiau kartų, priklausomai nuo jiems palankių oro sąlygų. Pavasarį-vasarą aptikus pirmos generacijos nedidelį kiekį pjūklelio lervų, vasaros pabaigoje su antrąją generacija, jeigu oro sąlygos kenkėjui palankios, lervų populiacija gali „sprogti“ eksponentiškai. Dėl to yra sudėtinga tiksliai prognozuoti pušinio pjūklelio vystymosi eigą.

2022 m. Valstybinė miškų tarnyba (VMT), kaip vieną iš kenkėjo likvidavimo galimybių siūlė paprastojo pušinio pjūklelio pirmosios generacijos masinio išplitimo židinį 2023 m. pavasarį (preliminarus laikas balandžio pabaiga – gegužės mėnuo) 360 ha plote nupurkšti aviacijos pagalba insekticidu Mospilan 20 SG. Purškiamas plotas sudarytų tik 30 % dalį nuo židinio bendro ploto (1192 ha), paliekant reikiamos vandens telkinių, rezervato ir gyvenamųjų teritorijų apsaugos zonas. Planuoto purškimo tikslas – apsaugoti mišką nuo pakartotinio paprastojo pušinio pjūklelio lervų masinio pakenkimo, nugraužiant spyglius pušų lajose. Naikinamosios priemonės panaudojimas neleistų medynams nusilpti, todėl nesusidarytų palankios sąlygos vystytis antrinių kenkėjų ir medžių ligų židiniams, sukeliantiems medžių žuvimą.

2023 m. pavasarį nuspręsta, kad pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinyje naikinamosios priemonės nebus vykdomos, nepritarus Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, nurodant miškus palikti natūraliai ekosistemos raidai. Todėl šio kenkėjo išplitimo židinyje miškus prižiūrintis Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninis padalinys, vadovaudamasis VMT rekomendacijomis, vykdo profilaktines priemones, didinančias medynų natūralų atsparumą ir stabilumą.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai nuolat žvalgo miškus, siekdami kuo anksčiau pastebėti susidarančius kenkėjų židinius. Aptikus pažeistus medynus, imamasi priemonių jiems likviduoti ar kenkėjų keliamai žalai mažinti – sanitariniais miško kirtimais iškertama žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, taip pat spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Iškirtus šių kenkėjų užpultus medžius, jie pašalinami iš miško, naudojamos biocheminės apsaugos priemonės.