Projekto metu planuojama pritaikyti artimos gamtai miškininkystės priemonėse keturiose projekto teritorijose. Plačiau apie kiekvieną iš jų galima sužinoti projektų teritorijų portfolio:
Šimonių giria
Šimonių giria – didelis miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, 23 tūkst. ha teritorija priklauso Natura 2000 tinklui (LTANYB001) kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija. Joje net 89% miškų yra valdomi Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos. Teritorija patenka į Šimonių girios biosferos poligono teritoriją, joje yra Šventosios upės kraštovaizdžio, Pelyšos geologinis bei Iženo telmologinis draustiniai. Šimonių girioje yra identifikuota dauguma Lietuvai būdingų Europos Bendrijos svarbos miško buveinių. Aptinkamos Europos Sąjungos mastu saugomos rūšys kaip didysis auksinukas (Licaena dispair), lūšis (Lynx lynx), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri).
Nepaisant didelės miško ir pelkių buveinių įvairovės, didelės dalies jų apsaugos būklė vis dar įvardijama kaip nepalanki. Miško teritorijos, kuriose vyrauja monokultūros yra neatsparios besikeičiančio klimato keliamoms grėsmėms – sausroms, stipriems vėjams. Dalis miškų, ypač eglynai, patiria stiprius žievėgraužio tipografo (Ips typographus) pažeidimus. Buveinės, kuriose vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai yra mažiau pajėgios pasipriešinti nepalankiems aplinkos veiksniams ir savaime atsikurti.
Projekto metu planuojama pritaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas siekiant pagerinti tokių buveinių būklę. Projekto metu bus parengiamas gamtotvarkos planas šiai teritorijai, kuriame bus integruotos artimos gamtai miškininkystės priemonės, kurios bus suplanuojamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos mastu.
Buktos miškas
Buktos miškas, esantis greta Žuvinto biosferos rezervato, užima 3190 ha Natura 2000 teritorijos Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės (LTALYB003). Teritorija taip pat yra saugoma UNESCO kaip Žuvintos biosferos rezervato dalis. Visa Buktos miško teritorija yra valdoma Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos.
Buktos miškas pasižymi didele miško buveinių įvairove. Jame identifikuotos bene reprezentatyviausios Lietuvoje 9160 Skroblynų buveinės. Šioms buveinėms pavojų kelią juose plintančios eglės, kurios gali nukonkuruoti jose natūraliai augančius skroblus. Taip pat praeityje Buktos miške buvo įveista įvairių svetimžemių rūšių, kurios turi potencialo tapti invazinėmis, ypač šylant klimatui. Dalis Buktos miško, kur buvo įveisiamos monokultūros, stokoja tiek amžinės, tiek rūšinės įvairovės. Taip pat Buktos miške vis dar funkcionuoja sausinimo sistema, kuri ne tik mažina miško pajėgumus išverti sausras, bet ir blogina EB svarbos miško buveinių, kurioms reikalingos drėgnos sąlygos, būklę.
Projekto metu planuojama pritaikyti Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas siekiant pagerinti tokių buveinių būklę. Didinti miško rūšinę ir struktūrinę įvairovę, šalinti svetimžemes rūšis bei lėtinti eglių ekspansiją tose buveinėse, kur tai nepageidaujama. Taip pat teritorijoje planuojama dalinai pakelti gruntinio vandens lygį, siekiant pagerinti drėgnų miško buveinių būklę bei didinant miško atsparumą sausroms.
Praviršulio tyrelis
Praviršulio tyrelis – pelkių ir miškų masyvas vidurio Lietuvoje, išsiskiriantis didele įvairių EB svarbos buveinių įvairove. Ši 3316 ha dydžio teritorija yra įtraukta į Natura 2000 tinklą (LTRAD0001). Didžioji dalis teritorijos yra valdoma Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, 10% – privačių savininkų.
Praviršulio tyrelyje aptinkama net aštuonioliką tipų įvairių Europos Bendrijos svarbos buveinių, daug saugomų rūšių. Teritorija svarbi paukščių apsaugai, joje gyvena tokios rūšys kaip eurazinis tetervinas (Tetrao teterix) ir dirvinis sėjikas (Pluvialis apricano) ir kt.
Nors praėjusiais dešimtmečiais teritorijoje buvo atliekami tvenkimo darbai, tačiau šiuo metu veikianti sausinimo sistema vis dar yra funkcionuojanti, dalis prieš tai įrengtų užtvankų neveikia kaip turėtų. Dėl per žemo vandens lygio Praviršulio tyrelyje aptinkamos pelkių buveinės degraduoja, kyla durpių mineralizacijos problema, didėja gaisrų rizika. Aukštapelkėje ekspansyviais plintantys beržai neigiamai veikia aukštapelkių bioįvairovę garindami vandenį ir užstodami saulės šviesą.
Projekto metu planuojama sutvarkyti nebeveikiančias užtvankas ir pakelti vandens lygį, sumažinant gaisrų pavojų ir stabdant pelkės degradaciją. Taip pat planuojama šalinti ekspansyviai plintančią augaliją, daugiausia beržus.
Dabravolės pelkė
Dabravolės kaimo (Žaliojo Raisto) durpynas Kaišiadorių rajone užima beveik 77 ha plotą. Iki 1990 m. jis buvo nusausintas ir eksploatuojamas, o vėliau durpynas buvo apleistas. Šiuo metu jis yra užauginėjantis medžiais, pažeistas pelkės hidrologinis režimas ir ekosistema. 2017 m. LR vyriausybės nutarimu šis miškų ūkio paskirties žemės plotas patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Šis plotas nepatenka į saugomas teritorijas, nėra priskirtas saugomų teritorijų tinklui Natura 2000, draustiniams, regioniniam parkui ar biosferos poligonui. EB svarbos buveinių šiame durpyne kol kas nėra identifikuota. 2020 m. Dabravolės kaimo (Žaliojo Raisto) durpynas įtrauktas į reprezentacinių plotų sąrašą, vadovaujantis Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto reikalavimais.
Visame pasaulyje stengiamasi išsaugoti esamas ir atkurti sunykusias pelkes. Apleistuose durpynuose atsikūrimo procesus galima pagreitinti naudojant ekosistemų atkūrimo metodus. Jau 2020 m. VMU specialistai aptarė galimas šio durpyno hidrologinio režimo atkūrimo priemones, kurios pagerintų pelkės biologinės įvairovės būklę, sumažintų gaisrų tikimybę bei sustabdytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Projekto metu planuojama įgyvendinti gamtotvarkos priemones, kurios sudarytų sąlygas Dabravolės durpyne atsikurti pelkių ekosistemai ir susiformuoti Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėms. Planuojama užtvenkti šiuo metu funkcionuojančią sausinimo sistemą ir šalinti ekspansyviai plintančią augaliją.
