Projekto LIFE ForestHabitatLT komanda birželio 2-4 dienomis sėmėsi idėjų ir patirties mokomojoje išvykoje Lenkijoje, kurią organizavo projekto partneris Vytauto Didžiojo universitetas. Jos metu buvo susitinkama su lenkų miškininkais, kurie supažindino su palankiais gamtai miškininkystės metodais, taikomais Lenkijos valstybiniuose miškuose. Taip pat Varšuvos gyvybės mokslų bei Balstogės technologijų universiteto mokslininkai supažindino su pelkių atkūrimo specifiką, tvenkimu, gamtotvarkos priemonėmis.
Mokomoji išvyka prasidėjo Augustavo apylinkėse, Szczebra miškuose, kur Lenkijos valstybinių miškų darbuotojai supažindino su miškininkavimo priemonėmis pušynuose, taikant lizdinius kirtimus, skatinant savaiminį pušies atsikūrimą. Pademonstravo plotą, kuriame buvo pasiektas savaiminis pušies atsikūrimas, lizdiniais kirtimais suformuotas aikštelės, apsaugos nuo kanopinių žvėrių priemones, naudojant avies vilną. „Nustebino pušų atkūrimo vietose sodinamos lapuočių medžių juostos, kurios atlieka migracijos koridorių vaidmenį“, – įspūdžiais dalinasi Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vyr. specialistė Jolita Abraitienė. Popiet laukė įspūdinga pažintis su Rospudos upės slėnio pelkėmis – viena vertingiausių šarminių pelkių ekosistemų, buvo pristatytos ten vykdytos apsaugos, planavimo ir gamtotvarkos priemonės, jų efektyvumas ir iššūkiai.
Antrąją dieną ekspedicija persikėlė į didžiausią Lenkijos nacionalinį parką – Biebrzos slėnį. Tai išskirtinis šlapynių kraštovaizdis, kur natūralūs potvyniai palaiko ekosistemų struktūrą bei funkcijas. Dalyviai vaikščiojo po Natura 2000 teritorijas, tyrinėjo natūraliai formuojamas potvynių miško, pievų ir pelkių struktūras, diskutavo apie klimato kaitos grėsmes bei apsaugos strategijas. Buvo lankomos vietovės, kuriose atkuriamas hidrologinis režimas bei upės vagos atkūrimo projektas. Varšuvos gyvybės mokslų universiteto mokslininkas dr. Mateusz Grygoruk ir Balstogės technologijos universiteto mokslininkas dr. Piotr Banaszuk pristatė metodą kaip matuojamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir absorbcijos šlapynių buveinėse.
„Paliko įspūdį aplankytos žemapelkės ir pelkinės pievos. Sužinojau, kad Dluga Luka – Biebrzos nacionalinio parko dalis – buvo aktyviai prižiūrima: čia šienauta, kontroliuoti krūmynai ir reguliariai vykdyti buveinių stebėjimai didžiuliame plote. Taip pat buvo atkurtas natūralus vandens režimas, pašalintos invazinės rūšys ir skatintas vietinės augmenijos atsinaujinimas. Įspūdinga, kiek daug pastangų buvo įdėta siekiant išsaugoti tokią retą ir nykstančią rūšį kaip meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola), kuri yra viena iš svarbiausių šios teritorijos vertybių“, – įspūdžiais dalinasi ūkinių priemonių projektavimo skyriaus vadovas Linas Juozaitis.
Trečiąją išvykos dieną vyko susitikimai su Čarna Bialostocka miškininkais, kurie pristatė vykdomas veiklas bei iššūkius orientuojantis į artimesnę gamtai miškininkystę bei prisitaikymą prie klimato kaitos, natūralaus miško atsikūrimo dinamika bei hidrologinio režimo atkūrimo darbais, formuojant kraštovaizdžio struktūriškumą ir sulaikant vandenį miškuose. „Įdomus ir atsakingas valstybinių miškų valdytojų sprendimas, paaukoti dalį miško tam, kad kraštovaizdis būtų įvairesnis ir jame netrūktų vandens – pasakoja projekto koordinatorė Ugnė Užtupienė – Tai ypač aktualu, kadangi dėl klimato kaitos turime ilgus sausus periodus, kada vanduo tampa kritiniu resursu ne tik miško ekosistemoms, bet ir įvairioms gyvūnų rūšims“. Projektas įgyvendintas 2012 metais, vietos urėdijos resursais. Jo metu suformuota keletas tokių vandens telkinių, patvenkiant miško upelio vagą.
Ši išvyka – tai daugiau nei tik pažintinė kelionė. Tai – pažintis su kitokiais miškininkystės sprendimais, kai svarbiausiu tikslu tampa ne vien mediena, bet ir biologinės įvairovės apsauga, klimato reguliavimas, hidrologijos atkūrimas ir ilgalaikis ekosistemų atsparumas. Išvykos metu įgytos žinios bus panaudojamos parenkant konkrečias priemones LIFE ForestHabitatLT projekto teritorijoms.
