Tikriausiai nieko nenustebintume tuo, kad beveik kiekvienas žemės lopinėlis Lietuvoje, kuriame nevykdoma jokia ūkinė veikla galiausiai tampa vienokiu ar kitokiu mišku. Geografiškai esame miškų klimatinėje zonoje. Kai kalbame apie pievų buveines, žmogaus veikla joms palaikyti yra būtina – kitaip toje vietoje vis vien kažkada užaugtų krūmai ir medžiai. O kodėl žmogaus veikla reikalinga pelkėse arba miškuose?
Istoriškai taip jau susiklostė, kad natūralūs gamtiniai procesai praėjusiame amžiuje buvo gerokai sutrikdyti žmogaus. Drėgnos vietos – numelioruotos, įveista daug naujų miškų. Lietuvos miškingumas prieš šimtą metų buvo netgi mažesnis nei 20% šalies teritorijos (šiuo metu didesnis nei 33%).
Dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir praėjusį šimtmetį susiformavusių miškininkystės tradicijų mūsų miškai tapo ganėtinai monolitiški t.y. medynai yra panašaus amžiaus, tolygaus tankumo, susinami. Kodėl tai problema biologinei įvairovei? Kuo įvairesnis amžiumi, tankumu, savo atliekamomis funkcijomis miškas, tuo įvairesni augalai, gyvūnai ir kiti organizmai ten gali gyventi.
Pastaraisiais dešimtmečiais skiriamas vis didesnis dėmesys bioįvairovei. Miškininkai taiko įvairias gamtotvarkos priemones: atkuriamos įvairios buveinės, šienaujamos pievos, atkuriami pelkėms natūralūs hidrologiniai režimai ir siekiant sumažinti vandens išgarinimą šalinama sumedėjusi augalija, vykdomi biologinės įvairovės kirtimai. Išaugo ir visuomenės susirūpinamas miškų būkle ir tvarkymu. Tačiau nepaisant įdėtų pastangų didelė dalis Europos Bendrijos svarbos buveinių vis vien yra laikoma kaip „patenkinama“ arba „bloga“ t.y. neatitinka geros apsaugos būklės kriterijų. Paskutinėje ataskaitoje, kurią Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė teikia kas keletą metų, net 10 iš 13 šalyje aptinkamų miškų buveinių tipų ir 7 iš 8 pelkių buveinių tipų yra blogos būklės. Taigi turime ieškoti priemonių kaip šį rodiklį pagerinti.
Valstybinių miškų urėdija vieną iš strateginių tikslų yra nusimačiusi gerinti biologinės įvairovės būklę patikėjimo teise valdomuose miškuose, pasiekiant EB svarbos buveinių ir rūšių apsaugos tikslus bent 30% iki 2027 metų. LIFE ForestHabitatLT projektas prisideda prie šio tikslo įgyvendinimo ir ne tik. Rengiamos artimesnės gamtai miškininkystės gaires, kurias pritaikant būtų galima gerinti EB svarbos buveinių būklę ir už projekto teritorijų ribų. O kokiais būdais?
Formuojant įvairesnio amžiaus ir rūšinės sudėties medynus sukuriama nevienalytis miškas, kuris ne tik palankus biologinei įvairovei, tačiau ir yra atsparesnis nepalankiems gamtiniams veiksniams: sausroms, vėjovartoms, kenkėjų invazijoms. Biologinės įvairovės kirtimais formuojant nedideles aikšteles atsiranda galimybė miškui savaime atskurti, terpė sudygti naujajai medelių kartai. Išsaugant biologinei įvairovei svarbius medžius su mikrobuveinėmis atsiranda terpė įsikurti paukščiams, šikšnosparniams, įvairioms samanų, kerpių ir grybų rūšims. Negyva mediena nors ir yra žuvęs medis, tačiau ten verda paslaptingas grybų ir vabzdžių gyvenimas, kuris tik praturtina mišką įvairiausiomis rūšimis. Gerinant buveinių būklę svarbu ir neleisti plisti svetimžemiams ir invaziniams augalams, kurie užgožia natūralią lietuvišką florą ir fauną. Pastaraisiais metais susiduriame su vis stipresnėmis sausromis ir karščio bangomis, atkuriant hidrologinį režimą ne tik padedame miškams ir pelkėms tapti atsparesniems tokioms nepalankioms sąlygoms, tačiau ir atkuriame buveines, kurioms reikalinga drėgmė (aukštapelkės, pelkiniai ir pelkėti miškai). Ne visada reikia kad teritorija būtų užaugusi gausybę medžių, aukštapelkių buveinėms reikalingas vanduo, o kad jis nebūtų išgarinamas, tenka dalį sumedėjusios augalijos iš pelkių pašalinti.
Gerai funkcionuojančios miškų ir pelkių ekosistemos yra svarbios ne tik biologinei įvairovei, tačiau prisideda ir prie klimato kaitos švelninimo. Augalai šiltnamio dujas sugeria iš oro ir užkonservuoja ją biomasėje. Medžiai ir durpės, kurios susidaro vandeniu užmirkusiuose dirvožemiuose, sandėliuoja didžiulius kiekius anglies.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai tvariai prižiūri daugiau nei 1,1 mln. ha miškų ir kasmet įgyvendina įvairias gamtotvarkos priemones daugiau nei 4 tūkst ha visoje šalies teritorijoje. LIFE ForestHabitatLT projekto metu (2024-2030) yra skiriamas ypatingas dėmesys EB svarbos miško buveinių būklės pagerinimui aktyviomis miškininkystės priemonėmis, rengiami ir į vidinės miškotvarkos projektus bus integruoti 4 gamtotvarkos planai. Projekto tikslas – pagerinti bent 750 ha miško ir 500 ha pelkių būklę.
