Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Miške kurti laužą galima tik tam skirtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Su ugnimi elkitės atsakingai, nemėtykite neužgesintų degtukų, nuorūkų ir kitų daiktų, galinčių sukelti gaisrą. Nuolat prižiūrėkite užkurtą laužą, o baigus kūrenti, jį užpilkite žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Laužui susikurti miške galima pasirinkti tik šakų ir žabų.

Apsistoti miške galima tik poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties statiniuose.

Keturračiais, kaip ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, miške važinėti galima TIK keliais. Važiuoti negalima kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis ir – be jokios abejones – miško paklote ar pažintiniais takais.

Važiuoti dviračiais galima keliais ir rekreaciniais, pažintiniais ar kitais miško takais netrukdant pėstiesiems miško lankytojams ir negadinant takų dangos.

Galima grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas.

Galima lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai) miškus ir miškus, kuriuose lankymąsi riboja teisės aktai.

Kultūros, sporto ir kitus renginius miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu. Jeigu renginys planuojamas saugomoje teritorijoje – kreiptis į atitinkamos saugomos teritorijos direkciją.

Taip, galima. Tačiau, jeigu jūsų šuo be pavadėlio, jis turi būti su antsnukiu – taip bus saugiau aplinkiniams. Antsnukis nebūtinas, jeigu gyvūną vedatės už pavadėlio.

Automobilį palikti galima tik tam skirtose stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant, kad keliu pravažiuos kitos transporto priemonės. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, venkite užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Iš mūsų medelynų juridiniams ir fiziniams asmenims parduodame miško atkūrimui ar įveisimui skirtus sodmenis. Visus, pageidaujančius įsigyti kokybiškų miško sodmenų, kviečiame kreiptis į artimiausią VMU medelyną. Medelynų sąrašą ir kontaktus rasite: https://vmu.lt/kontaktai/, skiltyje Medelynų padalinys. Medelynuose turimą pardavimui skirtų sodmenų kiekį galite rasti: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/misko-sodmenu-isauginimas/

Miško sodmenų kainas rasite: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/misko-sodmenu-isauginimas/

Dekoratyvinių augalų galima įsigyti VMU Raudondvario medelyne. Kainas ir parduodamų augalų sąrašą rasite: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/misko-sodmenu-isauginimas/. Kontaktai: Raudondvario medelyno vadovė Renata Vaškevičienė, [email protected], +370 616 85232, Medelyno g. 1, Raudondvaris, Kauno r. sav.

Artėjant Šv. Kalėdoms, gruodžio mėnesį VMU skelbia kalėdinių medelių prekybą bei kviečia savo namus papuošti tikra, mišku kvepiančia eglute. Norėdami įsigyti eglutę, kreipkitės į artimiausią VMU medelyną. Medelynų sąrašą ir kontaktus rasite: https://vmu.lt/kontaktai/, skiltyje Medelynų padalinys.

VMU parduoda miško medžių sėklas, parduodamų sėklų sąrašą ir kainas galite rasti: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/misko-sodmenu-isauginimas/

Kviečiame įsigyti malkinės medienos, nenukirsto miško arba medienos ruošos liekanų tiesiogiai iš mūsų regioninių padalinių. Detalią informaciją apie kainas, kiekius, užsakymą ir atvežimą sužinosite kreipdamiesi į VMU regioninių padalinių specialistus. Specialistų kontaktus rasite: https://vmu.lt/veikla/medienos-ruosa/mazmenine-prekyba/

Gyventojai gali kreiptis į girininkijos atstovus ir įsigyti po biržių eksploatavimo likusių medienos ruošos liekanų. Girininkijos atstovas suteikia raštišką leidimą gyventojui legaliai susirinkti medienos ruošos liekanas. Vėliau apskaičiuojamas susirinktas kiekis, gyventojas sumoka už surinktas atliekas ir gali jas išsigabenti kūrenimui. Medienos ruošos liekanų kainos nurodytos kainininkuose: https://vmu.lt/veikla/medienos-ruosa/mazmenine-prekyba/

Reikalingus miškui kirsti leidimus privačių miškų savininkams išduoda bei įvairiais klausimais, susijusiais ir privačiu mišku, konsultuoja Valstybinė miškų tarnyba: http://www.amvmt.lt/

Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, savarankiškai ir savavališkai kirsti, pjaustyti pažeistų medžių, nuvirtusių ant kelių, takelių, elektros ir kitų inžinerinių tinklų, negalima. Tokiais atvejais reikėtų pranešti miško valdytojams arba savininkams, elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms. Taip pat apie ant kelių užvirtusius medžius galite pranešti per Aplinkos apsaugos departamento platformą Tvarkau Lietuvą – https://tvarkaulietuva.lt/ , pasirinkus „Pranešti“ ir „Sugadinta miško paklotė ir keliai“.
Apie galimybes įsigyti medienos nenukirstu mišku galima sužinoti kreipiantis į artimiausią VMU regioninio padalinio girininkiją. Kontaktus rasite: https://vmu.lt/kontaktai/, skiltyje Padaliniai pasirinkę laukelį Girininkijos.

Dėl žemės miško įveisimui pardavimo kviečiame kreiptis į visus 25 regioninius VMU padalinius.

Pagrindiniai reikalavimai perkamai žemei:
• perkamas privačios žemės sklypas turi būti suformuotas atlikus jo kadastrinius matavimus;
• jeigu privačios žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, kurį patikėjimo teise valdo perkančioji organizacija, jis turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ploto;
• jeigu privačios žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės mišku, kurį patikėjimo teise valdo perkančioji organizacija, jis turi būti ne mažesnis kaip 3 ha ploto;
• prie privačios žemės sklypo turi būti fiziškai įmanoma privažiuoti bendrojo naudojimo keliu arba naudojantis sklypui nustatytu kelio servitutu;
• privačios žemės sklype turi būti leidžiama ir galima įveisti mišką;
• jeigu privačios žemės sklype yra neželdintinų plotų, jie gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. sklypo ploto;
• jeigu privačios žemės sklype yra mišku apaugusios žemės, ji gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. sklypo ploto;
• pagrindinė privačios žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio arba kita, kurios pagal teisės aktus gali būti keičiamos į miškų ūkio.

Daugiau informacijos rasite čia: https://vmu.lt/zemes-skirtos-naujiems-miskams-iveisti-pirkimai/

Lietuvoje kirtimų normą 5 m. laikotarpiui tvirtina Vyriausybė. Norma 2024-2028 m. nustatyta kaip ir ankstesniu penkmečiu. Ši norma negali būti viršijama. Pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nevykdomi valstybiniuose miškuose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kurias Lietuva įsipareigojo išsaugoti ir kurios patenka į „Natura 2000“ teritorijų tinklą, nacionalines saugomas teritorijas.

Deja, bet pasitaiko atvejų, kai kenkėjų invazijos ar stichinės nelaimės neaplenkia ir saugomų teritorijų. Esant tokiems atvejams, saugomose teritorijose gali būti vykdoma ūkinė veikla, tačiau ji yra griežtai reglamentuojama. Planuojamiems kirtimams saugomose teritorijose reikalingas ne tik kirtimo leidimas, bet ir poveikio aplinkai įvertinimas. Tik gavus atsakymą, kad poveikis aplinkai nėra reikšmingas – saugomose teritorijose gali būti atliekami kirtimai.

Nors kirtimų norma nepasikeitė, per paskutiniuosius 5 m. valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie 2023 m. Vyriausybės nutarimu perduoti VMU kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.

Vykdant miško kirtimą (išskyrus jaunuolynų ugdymo ir retinimo miško kirtimus) II miškų grupės miškuose arba miškuose, esančiuose saugomose teritorijose (įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas), kurios registruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, šalia numatyto kirsti ploto visuomenę apie vykdomus darbus informuoja VMU stendai, kuriuose išsamiai aprašyta, kodėl ir kokie darbai yra vykdomi, nurodoma kirtimų rūšis, kertamas plotas, vykdymo pagrindas ir tikslai, miško kirtimo darbų organizatoriaus kontaktinė informacija. Biržėse, kuriose vykdyti atvejiniai pagrindiniai arba plynieji miško kirtimai, papildomai nurodomas numatomas miško atkūrimo būdas, laikas ir planuojamo atkurti miško rūšinė sudėtis. Jeigu kyla daugiau klausimų, galite kreiptis informaciniuose stenduose nurodytais kontaktais. Taip informacijos apie VMU regioniniuose padaliniuose vykdomą veiklą galite gauti susisiekę nurodytais padalinių kontaktais: https://vmu.lt/kontaktai/, skiltyje Padaliniai.

Einamųjų metų planuojamus vykdyti miško kirtimus VMU regioniniuose padaliniuose bei visą informaciją (girininkija, kvartalo ir sklypo numeris, kertamas plotas, kirtimo rūšis) galite rasti: https://vmu.lt/veikla/miskotvarka/

Visi kirtimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotuose leidimuose kirsti mišką sąlygas ir laikantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių, miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir miškų sertifikavimo standarto reikalavimų, o vykdant miško tvarkymo darbus saugomose teritorijose, miško kirtimai derinami ir sąlygas darbų atlikimui nustato atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos. Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos, paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Daugiau informacijos apie pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus, miškų grupes, jose galimą ar negalimą vykdyti ūkinę veiklą, terminus bei kirtimų rūšis galite rasti Miško kirtimų taisyklėse: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.364764/asr

Po kirtimų VMU miškininkai jau sekantį pavasarį atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atspariu, medynu. Kasmet ne tik atkuriame apie 9 500 ha valstybinių miškų, bet ir naujai įveisiame apie 500 ha žemės ūkio paskirties plotuose, todėl Lietuvos miškingumas nuolat auga ir šiuo metu siekia 33,8 %.

Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų, ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Sanitarinius kirtimus VMU miškininkai vykdo turint miško kirtimo leidimus ir laikantis kirtimo taisyklių ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš išduodant leidimą miškui kirsti, visas kirtimo sąlygas įvertinta Valstybinės miškų tarnybos specialistai, VMU vykdomą ūkinę veiklą kasmet vertina nepriklausomi auditoriai pagal Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standarto reikalavimus.

Vidutinis medynų amžius pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos, vykdomos Valstybinės miškų tarnybos, duomenis per pastaruosius 10 metų padidėjo ir šiuo metu siekia 54 metus.
Daugiau informacijos: https://amvmt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/mitai-apie-lietuvos-miskus/

Nacionalinę miškų inventorizaciją vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Daugiau informacijos: https://amvmt.lrv.lt/lt/

Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Atkurdami bei įveisdami naujus miškus miškininkai daug dėmesio skiria medynų rūšinės sudėties formavimui. Atsižvelgdami į iškilusius iššūkius, susijusius su klimato kaita, miškininkai atkuria mišrius, gamtiniams poveikiams atsparius miškus, kurie sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų. Taip pat, siekiant didinti būsimų medynų atsparumą ir biologinę įvairovę, formuojant pamiškes prioritetas teikiamas miško želdinių su nektaringomis lapuočių medžių ir krūmų rūšimis.

Kreipkitės į artimiausią Valstybinių miškų urėdijos regioninį padalinį, kuris, gavęs informaciją, ją įvertins ir imsis priemonių atliekoms sutvarkyti. VMU regioninių padalinių kontaktai: https://vmu.lt/kontaktai/. Taip pat galite kreiptis į AAD pranešimų priėmimo tarnybą, tel.: (8 5) 273 2995 arba 112.

Jeigu pamatėte gaisrą, užgesinti nedidelę ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos miškininkams ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!

Kreipkitės į artimiausią VMU regioninį padalinį. Į kenkėjų pažeidimų vietas atvyks miškininkai, kurie įvertins pažeidimus ir imsis tinkamų miško sanitarinės apsaugos priemonių. VMU regioninių padalinių kontaktai: https://vmu.lt/kontaktai/. Taip pat galite kreiptis į AAD pranešimų priėmimo tarnybą, tel.: (8 5) 273 2995 arba užfiksuoti kenkėjų pažeidimus interaktyviame žemėlapyje www.tvarkaulietuva.lt

Miškininkams kyla daug iššūkių dėl pavojingo medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo puolamų eglynų. Mažiau atsparūs kenksmingiems vabzdžiams yra nusilpę, dėl ilgalaikio drėgmės trūkumo bei streso paveikti 40 metų ir vyresni eglynai. Taip pat kenkėjai dažnai apninka vėjo nulaužtas ar išverstas egles. Tačiau tai visai nereiškia, kad eglynų mūsų šalyje nebeliks. Kaip ir anksčiau, eglės ir toliau augs Lietuvos miškuose, tačiau kartu su jomis bus sodinamos kitos vietinės medžių rūšys. Atkuriant miškus prioritetas teikiamas mišrių eglės želdinių ir žėlinių formavimui, kadangi mišrūs medynai lengviau apsigina ir yra atsparesni gamtiniams poveikiams, tokiems kaip ligos ar kenkėjai.

Daugiametė žievėgraužio tipografo invazijų stebėsena Lietuvoje ir kitose šalyse rodo, kad didžiausi šio kenkėjo pažeidimai kartojasi periodiškai maždaug kas 7-10 metų. Didžiausias Lietuvoje šio pavojingo medžių liemenų kenkėjo išplitimas fiksuotas 1990-1996 metais. Tuo laikotarpiu šis kenkėjas pridarė 3-4 kartus daugiau nuostolių nei užfiksuota dabartinio išplitimo metu. VMU ekspertai, išanalizavę tarptautinius mokslinius tyrimus ir atlikdami stebėjimus Lietuvoje, vertina, kad tokį didelį šio vabalo paplitimą, susijusį su eglynų atsparumo mažėjimu, nulėmė šie faktoriai: bendras klimato šiltėjimas, kelis metus iš eilės besikartojusios sausros, gruntinio vandens žemėjimas bei kelios paskutinės žiemos su itin palankiomis žievėgraužio tipografo žiemojimui oro sąlygomis. Situacija dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų eglynams aktuali ir kaimyninėse šalyse, nes per paskutinį dešimtmetį žievėgraužio tipografo daroma žala išaugo visoje Europoje.

Nekertant apniktų medžių, užkrato židinys plinta į gretimus spygliuočių miškus – taip didėja pažeistų medynų plotai. Vienintelis efektyvus kovos su šiuo kenkėju būdas – laiku atlikti sanitariniai kirtimai ir medienos su kenkėjais po žieve išgabenimas toliau nei per 2 km nuo eglynų (žievėgraužis tipografas gali nuskristi iki 2 km, tuomet nusilpsta ir neradęs tinkamos vietos mitybai žūva) arba medienos žievinimas.

Kovai su žievėgraužio tipografo plitimu naudojamos ir prevencinės priemonės – feromoninės gaudyklės. Jos išdėstomos kirtavietėse anksti pavasarį, dar prieš kenkėjui atbundant ir pradedant skraidyti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad feromoninės gaudyklės efektyviai gaudo žievėgraužius tipografus tik tuomet, kai visą vasarą kas 7-10 dienų vabalai yra surenkami iš gaudyklės ir sunaikinami.

Jeigu aptinkami pavieniai apnikti medžiai, atliekami sanitariniai kirtimai, t. y. šalinami kenkėjų apnikti spygliuočiai. Ten kur žievėgraužis tipografas eglynus pažeidė ištisai, vienintelė liekanti stabdymo priemonė – plynieji sanitariniai kirtimai. Jie užtikrina fizinį kenkėjo pašalinimą iš miško, neleidžia jam plisti į kitus medžius ir išsivystyti naujai žievėgraužio generacijai.

Vykdant plynuosius sanitarinius kirtimus, pagal darnaus miškininkavimo principus, paliekamas bioįvairovei užtikrinti reikiamas medžių skaičius. Atrenkama ir iki visiško suirimo paliekama ne mažiau kaip 10 vnt./ha biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui vertingų gyvų medžių – jie atrenkami iš vietinių rūšių įvairovės ir biologiniu požiūriu vertingiausių (seniausių ir storiausių) ir vėjui atsparių augančių medžių.

Gamta gali pati tvarkytis su iššūkiais, tačiau tada kyla klausimai – kiek laiko tvarkysis, kaip tvarkysis, kokia bus jos būklė ir kas už ją atsakys? Stiprus ir sveikas miškas savaime neužauga, jis turi būti nuolat puoselėjamas ir prižiūrimas. Jei prie miško neprisilies miškininko rankos, gali kilti tokios grėsmės kaip miško ligų ir kenkėjų plitimas, intensyvus krūmynų bei pagrindines medžių rūšis stelbiančių medžių rūšių plėtimasis. Medeliai, iš pasodintų 30 centimetrų aukščio sodinukų formuojasi į medžius, tankėja, atsiranda vidurūšinė konkurencija, užsisėja ir kitos medžių ar krūmų rūšys kaip lazdynai, baltalksniai ar karklai, kurie pradeda stelbti šviesiamėges pušis, ąžuolus, nes auga sparčiau ir juos perauga, sudaro šešėlį, dengia savo lajomis ir kiti medžiai po jomis nebeužauga. Miškininkai, diplomuoti miškotyros specialistai, vadovaudamiesi mokslinių tyrimų rezultatais, laikydamiesi šimtamečių miškininkystės tradicijų ir atsakingos miškininkystės principų, prisiima didžiulę atsakomybę ir dirba tam, kad miškai būtų puoselėjami, saugomi taip, kad jais galėtų džiaugtis ateities kartos.

Pastebėjus galimai sužeistą, ligotą laukinį gyvūną ar pamačius jį jam nebūdingoje aplinkoje prie jo artintis, mėginti jį apžiūrėti ar nubaidyti nereikėtų. Jei radote sužeistą gyvūną, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 – informacija bus perduota budintiems Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša Gyvūnų globėjų asociacijai arba, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose, medžiotojų būreliui ar klubui.

Geriausias būdas pasirūpinti jaunikliais – jų neliesti, apeiti ratu ir nepalikti jokio kvapo, kad tėvai galėtų ramiai sugrįžti ir jais pasirūpinti. Kai kurių jauniklių tėvai pasitraukia išgirdę žmones, o praėjus pavojui – vėl sugrįžta. Yra ir tokių atvejų, kai tėvai savo jauniklius kuriam laikui palieka, kad šie sustiprėtų (pavyzdžiui, stirna paslėpia jauniklį aukštoje žolėje ir palieka gulėti, sugrįžta pamaitinti ir po to vėl palieka, kad jauniklis pats sustiprėtų ir mama jį galėtų pradėti vedžioti). Svarbu gyvūnų neliesti, kadangi tėvai, užuodę svetimą žmogaus kvapą, jauniklių gali nebepriimti.

Apie miške matomus pažeidimus informuokite vietos miškininkus, kurie iš karto sureaguos ir imsis visų atininkamų priemonių. Miškininkų kontaktus rasite: https://vmu.lt/kontaktai/, skiltyje Padaliniai pasirinkę laukelį Girininkijos.

Pakeitus teisinį statusą į akcinę bendrovę, 100 proc. įmonės akcijų priklausys valstybei. Miškai išliks konstitucinė valstybės nuosavybė, bendrovė juos valdys patikėjimo teise, kaip valdo ir dabar. Aplinkos ministerija bus įmonės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taip pat miškai nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą.

Valstybinių miškų savininkė yra valstybė. VMU šiuos miškus prižiūri patikėjimo, o ne nuosavybės teise. VMU tapimas AB nekeičia jai patikėtos nuosavybės. Taip pat svarbu pabrėžti, kad bet kokios dalies VMU akcijų perleidimas gali įvykti tik gavus Seimo pritarimą (yra ir daugiau saugiklių) – tą numato Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Jame įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus, priskiriama prie pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių. Tokių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui reikalingas Seimo pritarimas.

Papildoma informacija:
Su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.189498/asr
Su Miškų įstatymu galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6036/IUyuJHgMpr
Apie valstybės valdomų įmonių tapimą AB galima sužinoti čia: https://governance.lt/apie-imones/vvi-sarasas/
Daugiau apie patikėjimo teisę galima sužinoti Civiliniame kodekse: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/asr

Visų darbuotojų darbo santykiai bus tęsiami, išlaikant darbuotojų ekonominę ir socialinę padėtį. Atsiras daugiau galimybių motyvuoti esamus kompetentingus darbuotojus ir pritraukti naujus.

Miškų ūkio veikla ir toliau bus griežtai reglamentuota, kaip yra ir dabar. Valstybinių miškų urėdija ir toliau vykdys miškų ūkio veiklą derindama ekonominę, ekologinę ir socialinę naudas bei vadovaudamasi skaidrumo, atvirumo, išminties, dėmesio žmogui bei meilės gamtai vertybėmis. Tapus akcine bendrove, atsiras daugiau galimybių plėsti veiklą į su gamtos apsauga ir miškininkyste susijusias sritis.

Sprendimų depolitizavimas padės lanksčiau ir greičiau priimti su įmonės veikla susijusius sprendimus. Taip pat įmonė galės efektyviau valdyti turtą, priimant sprendimus dėl nuomos, plėtros ar pardavimo. VMU ir toliau sėkmingai vykdys dabartinę veiklą, o perėjimas prie AB suteiks naujas galimybes įmonei augti, pritraukti kompetentingus darbuotojus ir taip didinti grąžą valstybei.

Pakeitus teisinį statusą į AB, atsiras galimybė plėsti veiklą į susijusias su miškininkyste sritis, investuoti į inovatyvias paslaugas, taip diversifikuojant veiklas ir užtikrinant didesnę grąžą valstybei. Taip pat atsiras patrauklesnių skolinimosi galimybių – finansavimo pritraukimo galimybė iš tarptautinių investuotojų, tokių kaip EIB, NIB ir kiti, taip užsitikrinant pigesnį veiklos finansavimą. Teisinio statuso pakeitimas užtikrins ir sklandesnį rizikų valdymą, papildomos veiklos ir plėtros projektai, vykdomi per dukterines įmones, mažins rizikas pagrindinei veiklai.