Pavasariui artėjant, Valstybinių miškų urėdijos miškininkai planuoja sugrįžtančių paukščių įkurtuves, išvalydami senuosius inkilus bei ruošdami naujus namus miško sparnuočiams. Žiemai baigiantis vieni pirmųjų mūsų kraštus savo giesmėmis pradeda džiuginti žvirbliniai paukščiai, tad miškininkai pataria, į ką atkreipti dėmesį, norint pasigaminti ir iškelti inkilus šiems smulkiesiems paukščiams.
Pavasarį miškai skamba nuo čiulbančių paukščių choro. Dalis paukščių giesmininkų sugrįžta iš šiltųjų kraštų, kita dalis – žiemoja. Žiemojantys paukščiai dažnu atveju anksčiau pradeda savo veisimosi sezoną nei parskrendantys iš šiltųjų kraštų. Pavasariui įsibėgėjant šie paukščiai ieško tinkamų vietų krauti lizdus, perėti kiaušinius ir auginti jauniklius. Lizdus paukščiai įsirengia atokesnėse vietose, kad atkreiptų mažiau dėmesio ir geriau užsimaskuotų, taip apsisaugodami nuo plėšrūnų. Dažnu atveju tai būna tankūs krūmynai, medžių šakos ar geninių paukščių iškalti uoksai.
Geninių paukščių iškaltuose uoksuose peri antriniai uoksiniai paukščiai, tokie kaip įvairių rūšių zylės, musinukės, varnėnai ir daugelis kitų rūšių. Uokse sukti lizdą ir auginti jauniklius gana saugu, nes jį išplėšti plėšrūnams būna sunkiau. Ne visuose miškuose yra pakankamai uoksų, tinkamų šiems paukščiams perėti, todėl galima miško giesmininkams pagelbėti – iškelti inkilus ir suteikti paukščiams naujus namus.
Iš kokių medžiagų miško giesmininkai, perintys inkiluose, suka savo lizdus? Valstybinių miškų urėdijos Gamtotvarkos skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas paaiškina, kad zylės perėti pradeda jau balandžio mėnesio pirmoje pusėje: „didžiosios, mėlynosios, juodosios, kuoduotosios, paprastosios pilkosios zylės savo lizdams sukti kaip pagrindą naudoja samanas ir žvėrių plaukus bei šerius. Skirtingas zylių rūšis pagal lizdinę medžiagą atskirti nelengva, tačiau patyrusiai akiai – įmanoma pagal papildomas į lizdo medžiagą įdėtas detales. Pavyzdžiui – mėlynoji zylė į lizdo medžiagą įterpia daugiau plaušų bei smulkių plunksnelių, o štai šiaurinės pilkosios zylės inkiluose peri retai ir lizdeliui visai nenaudoja samanų. Zylės deda baltus kiaušinius su įvairaus intensyvumo rudomis dėmėmis. Margasparnės musinukės grįžta iš šiltų kraštų jau balandžio viduryje, o gegužę pradeda sukti lizdus ir perėti. Šių paukščių kiaušiniai melsvi, be dėmelių. Margasparnių musinukių lizdus lengva atskirti nuo zylių, nes pagrindinė medžiaga – žolių stiebeliai ir plaušai, pušies žievės lakšteliai (jei inkilas pušyne) arba beržo tošis (jei inkilas beržyne). Kovo pradžioje parskridę varnėnai iš žiemaviečių iš karto perėti nepradeda – nes užsiima inkilo valymo darbais: išneša pernykščio lizdo liekanas. Lizdą varnėnai suka iš pernykščių varpinių žolių lapų, šiaudų, dažnai iškloja naminių paukščių plunksnomis ar pušies žievės lakšteliais. Varnėnai inkiluose perėti pradeda balandžio antroje pusėje, deda ryškiai žydrus kiaušinius“, – sako miškininkas M. Ilčiukas.
Kaip teisingai sukalti inkilą ir kaip jį pakabinti? Smulkiems žvirbliniams paukščiams (zylėms, musinukėms) inkilai dažniausiai daromi apie 30 cm aukščio ir apie 15 cm pločio su 3 cm skersmens landa. Varnėno inkilas kiek didesnis, o landa – 5 cm. Inkilų kabinimo aukštis 3-5 metrai. Kabinant inkilą ant tvirtos šakos svarbu parinkti tinkamą vietą su geru priskridimu. Tankmėje pakabintuose inkiluose labiau kaupiasi drėgmė, o iškėlus inkilą atviroje vietoje pietinėje pusėje – dažnu atveju inkile gali būti per karšta. Pakabinti inkilą svarbu taip, kad jis laikytųsi stabiliai ir nesiūbuotų esant vėjui.
Šiais metais kovo 10 d. Valstybinių miškų urėdija gamtai neabejingus sparnuočių mylėtojus kvies pasitikti paukščius kartus su įmonės regioninių padalinių miškininkais ir iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.
Inkilų matmenų lentelė, Lietuvos ornitologų draugija
| Paukščio rūšis | Inkilo aukštis, cm | Inkilo aukštis iki landos, cm | Lentos plotis, cm | Landos skersmuo, cm | Inkilo iškėlimo aukštis, m | Biotopas |
| Didžioji zylė | 30 | 23 | 16 | 3-3,2 | 3-5 | Įvairūs miškai, parkai, sodai, gyvenviečių ir miestų želdiniai |
| Mėlynoji zylė | 27 | 20 | 15-16 | 2,8 | 3-5 | Įvairūs miškai, daugiausia lapuočių, parkai, sodai |
| Kuodotoji zylė | 25 | 18 | 14-15 | 2,8 | 3-7 | Pušynai, rečiau eglynai, lapuočių miškų vengia |
| Margasparnė musinukė | 28 | 21 | 15-16 | 2,8 | 3-5 | Įvairūs miškai, parkai, sodai gyvenviečių ir miestų želdiniai |
| Paprastoji raudonuodegė | 23 | 14 | 18 | 5 | 4-6 | Šviesūs miškai, sodai, parkai, brandūs pušynai |
| Žalioji meleta | 45 | 31 | 25 | 9 | 5-10 | Lapuočiai, mišrūs miškai. Būtina įberti drožlių |
| Pilkoji meleta | 45 | 31 | 25 | 9 | 5-10 | Lapuočiai, mišrūs miškai. Būtina įberti drožlių |
| Žalvarnis | 45 | 34 | 24 | 6 | 5-10 | Seni miškai, parkai. Inkilai keliami senuose medžiuose. Būtina įberti drožlių |
| Kukutis | 40 | 29 | 24 | 6-7 | 3-7 | Pamiškės, nedidelės giraitės medžių grupės tarp ganyklų, prie gyvenviečių. Būtina įberti drožlių. |
| Bukutis | 30 | 22,5 | 16 | 3,4-3,5 | 4-7 | Lapuočių, mišrūs miškai seni parkai. Brandūs medynai |
| Varnėnas | 35 | 26 | 19 | 5 | 4-7 | Įvairūs miškai, parkai, sodai gyvenviečių ir miestų želdiniai |
| Čiurlys | 35 | 26 | 19 | 5 | 6-15 | Gyvenvietės, miestai, parkai. Tvirtinamas prie pastatų, stulpų, medžių. |
| Naminė pelėda | 55 | 37 | 28 | 13 | 5-10 | Seni miškai, parkai, nedidelės giraitės tarp gyvenviečių, kapinės, būtina įberti drožlių |
| Lututė | 45 | 31 | 28 | 9 | 5-10 | Spygliuočių, rečiau mišrūs miškai, mėgsta kirtavietes, pavienius medžius jose. Būtina įberti drožlių |
| Pelėdikė | 30 | 18 | 24 | 8 | 3-7 | Tvartuose, daržinėse, senuose parkuose, parkuose esančiuose griuvėsiuose. Būtina įberti drožlių |
| Žvirblinė pelėda | 40 | 29 | 24 | 6-6,5 | 5-7 | Seni, dažniausiai spygliuočių miškai. Būtina įberti drožlių |
| Liepsnotoji pelėda | 55 | 38 | 37-38 | 17*17 | 4-8 | Inkilas kabinamas daržinių viduje su landa į lauką, galį būti svirnai, kluonai, seni pastatai. Anga ne apvali, o beveik kvadratinė kairiam kampe, būtina įberti drožlių |
| Klykuolė | 55 | 38 | 28 | 12 | 2-10 | Prie ežerų, upių kur yra pavieniai medžiai. Vengti lajų, būtina įberti drožlių |
| Didysis dančiasnapis | 65 | 42 | 37-38 | 18 | 2-10 | Prie ežerų, upių kur yra pavieniai medžiai. Vengti lajų, būtina įberti drožlių |
| Uralinė pelėda | 65 | 45 | 37-38 | 20 | 5-10 | Inkilas daromas mažinant priekinę sienelę 20 cm. Seni spygliuočių miškai ypač eglynai su beržu. Brandūs seni medynai. Būtina įberti drožlių |
| Kuosa | 40 | 26 | 25 | 9 | 5-10 | Parkai, miestų gyvenviečių želdiniai. Būtina įberti drožlių |
Nuotr. autoriai – Mindaugas Ilčiukas, Valstybinių miškų urėdijos Gamtotvarkos skyriaus specialistas ir Bronislovas Ambrozas, L. e. Tauragės regioninio padalinio vadovo pareigas.
