Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioniniame padalinyje masiškai pažeistos pušys, kurių spyglius graužia paprastasis pušinis pjūklelis. Atlikus miško žvalgymus, Vaišniūnų girininkijoje pušinio pjūklelio masiniai pažeidimai pušynuose fiksuoti net apie 800 ha plote. VMU miškininkai intensyviai žvalgo pušynų pažeidimus ir tiria židinių išplitimą.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai kartu su Valstybinės miškų tarnybos darbuotojais vertino pušynų spyglių masinio pažeidimo priežastį. Nustatyta, kad pušų spyglius pažeidė paprastasis pušinis pjūklelis (Diprion pini L.), kartu rasta ir verpiko vienuolio (Lymantria monacha L.) pagausėjimo požymių. Dalis pušinio pjūklelio lervų dar maitinasi pušų lajose, kita dalis leidžiasi žiemoti į miško paklotę. Pagal pirminio žvalgymo rezultatus, Vaišniūnų girininkijoje pušinio pjūklelio masiniai pažeidimai pušynuose fiksuoti apie 800 ha plote. Pažeistos įvairaus amžiaus pušų lajos ir jaunas pomiškis. Mažesnio intensyvumo pažeidimų yra ir gretimuose pušynuose.
Pušiniai pjūkleliai išvaizda panašūs į muses ar vapsvas. Dėl gebėjimo per metus vystytis dvejomis generacijomis yra vieni pavojingiausių pušynų kenkėjų. Pavasarinė generacija graužia pernykščius spyglius, rudeninė – šviežius spyglius, juos pabaigę – ir senesnius. Pjūklelių lervos pušų ūglius graužia bendrijomis, kol mažos – vieną spyglį, paaugusios – visą ūglį.
Šie kenkėjai pasižymi labai staigiais populiacijos gausumo pokyčiais – per metus gali pagausėti 1000 ir daugiau kartų, priklausomai nuo jiems palankių oro sąlygų. Pavasarį-vasarą aptikus pirmos generacijos nedidelį kiekį pjūklelio lervų, vasaros pabaigoje su antrąją generacija, jeigu oro sąlygos kenkėjui palankios, lervų populiacija gali „sprogti“ eksponentiškai. Dėl to yra sudėtinga tiksliai prognozuoti pušinio pjūklelio vystymosi eigą.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, Vaišniūnų girininkijoje kartu su Valstybine miškų tarnyba bus ir toliau vykdomi pušynų pažeidimo žvalgymo darbai, tiriami židiniai, o sulaukus pavasario svarstomos priemonės, kaip išnaikinti šį spygliagraužį kenkėją. Viena iš veiksmingiausių priemonių – pasitelkus aviaciją išpurkšti kenkėjų židinį insekticidu, apipurškiant medžių lajas. Šiuolaikiniai preparatai kenkėjams naikinti nekenkia parazitiniams ir plėšriems vabzdžiams bei bitėms.
Valstybinių miškų urėdijos specialistai nuolat žvalgo miškus, siekdami kuo anksčiau pastebėti susidarančius kenkėjų židinius. Aptikus pažeistus medynus, imamasi priemonių jiems likviduoti ar kenkėjų keliamai žalai mažinti – sanitariniais miško kirtimais iškertama žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, taip pat spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Iškirtus šių kenkėjų užpultus medžius, jie pašalinami iš miško, naudojamos biocheminės apsaugos priemonės.
