Tylus pavojus miškams: miškininkai intensyviai žvalgo miškus, užkirsdami kelią vienam pavojingiausių medžių kenkėjų – žievėgraužiui tipografui

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, per 2022 m. I pusmetį išžvalgė 370 tūkst. ha spygliuočių medynų, siekdami užkirsti kelią itin pavojingiems II-osios kartos medžių liemenų kenkėjams – žievėgraužio tipografo vabalams. Šių metų vasarą besilaikanti itin aukšta temperatūra ir lietaus nebuvimas lėmė dar didesnį kenkėjų pagausėjimą – agresyviai puolami eglynai. Miškininkai miškus žvalgo ne tik vaikščiodami miškuose, bet ir pasitelkdami bepilotes skraidykles.

Žievėgraužis tipografas – vienas pavojingiausių medžių liemenų kenkėjų, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai vystytis ir didinti savo populiaciją. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis. Žievėgraužio tipografo II-osios kartos gausa kiek labiau priklauso nuo lietaus liepos mėnesį ir rugpjūčio pradžioje, nei nuo vidutinės paros temperatūros.

Daugiamečiai stebėjimai parodė, kad jei visas liepos mėnuo būna lietingas – žievėgraužio tipografo populiacija bus mažesnė. Kadangi šiemet liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia, su atskiromis išimtimis kai kuriuose rajonuose, buvo karštos ir be lietaus, šiemet šių medžių kenkėjų populiacija yra itin gausi ir agresyvi.

Tai ypač aktualu vyresniuose nei 40 metų amžiaus eglynuose ir spygliuočių medynuose, kurių rūšinėje sudėtyje yra bent 40 procentų eglių. VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomoje teritorijoje šiuo metu vykdomas intensyvus žvalgymas, o aptikus medžių liemenų pavojingų kenkėjų apniktus medžius, miškininkai skubiai iškerta pažeistus medžius sanitariniais kirtimais ir kenkėjų apniktą medieną pašalina iš spygliuočių medynų arba kenkėjus sunaikina kitais būdais.

„Mūsų miškininkai, atsižvelgdami į vis stiprėjančią klimato kaitos įtaką miško ekosistemų sveikatos būklei ir siekdami sumažinti vėjavartų, vabzdžių ir ligų išplitimo apimtis, vykdo intensyvų miškų žvalgymą, vertinimą. Vieni pavojingiausių ir daugiausiai žalos atnešančių kenkėjų – žievėgraužių tipografų židiniai turi būti laiku pastebėti, nes jų skaičius kasmet dėl palankių sąlygų dauginimuisi vis labiau auga. Todėl labai svarbu išnaikinti šio kenkėjo pažeistus medžius bei neleisti plėstis židiniams“,  – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Kai žievėgraužio tipografo populiacija yra negausi, juos sugaudyti galima feromoninėmis gaudyklėmis. Tačiau šiemet dėl didelio šio kenkėjo plitimo feromoninės gaudyklės naudojamos kenkėjų apskaitai ir jų gausos prognozavimui. Iš viso miškuose tokių gaudyklių, skirtų žievėgraužio tipografo populiacijai stebėti, yra iškabinta 1 350. Efektyviai ir savalaikei miškų apsaugai nepakanka kenkėjų apskaitų ir prognozių vykdymo – pagrindinis ir sunkiausias darbas, kurį vykdo miškininkai, yra nuolatinis spygliuočių medynų žvalgymas, siekiant surasti ir sutvarkyti kenkėjų apniktus medžius, kad nesusidarytų masiniai pavojingų medžių liemenų kenkėjų išplitimo židiniai.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai miškus žvalgo ne tik vaikščiodami miškuose, bet ir pasitelkdami bepilotes skraidykles, kas leidžia greičiau ir efektyviau aptikti kenkėjų apniktus medžius. Paprastai žievėgraužis tipografas egles puola nuo vidurinės stiebo dalies. Spygliuočių medžių apnikimas nuo viršūnių labiau būdingas viršūniniam žievėgraužiui, o pastaruoju metu medžių liemenų kenkėjas žievėgraužis tipografas medžius apnikti taip pat pradeda ir nuo viršūnių, todėl dronų naudojimas yra labai efektyvi ir naudinga priemonė žvalgant medynus.

Aptikus šių kenkėjų židinius, vienintelis būdas juos išnaikinti ir apsaugoti aplinkinius medynus – sanitariniai miško kirtimai, medienos išvežimas iš miško ar nužievinimas. Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po gyvų medžių žieve formuoja tunelius. Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens lygio. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiamesni.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šį pusmetį sanitariniais miško kirtimais (atrankiniais ir plynais) iškirto daugiau nei dvigubai pažeistų medžių nei pernai ir išžvalgė net 100 tūkst. ha didesnę teritoriją spygliuočių medynų.

Šiemet situacija sudėtingiausia ir didžiausi žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti šiuose regioniniuose padaliniuose: Šalčininkų, Trakų, Varėnos, Rokiškio ir Nemenčinės.

Visi miškuose nustatyti vabzdžių, gyvūnų padaryti pažeidimai ir medžių ligų atvejai bei einamaisiais metais atliktos miško sanitarinės apsaugos priemonės, tarp jų – ir profilaktinės, registruojamos Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale. Šiemet vykusio Valstybės kontrolės valstybinio audito metu nenustatyta nei vieno atvejo, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija užregistruotiems šiame žurnale pažeidimams nebūtų taikiusi būtinų Valstybinės miškų tarnybos rekomenduojamų priemonių sanitarinei būklei miškuose gerinti.

Šias metais VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai 20-tyje regioninių padalinių vykdo papildomas žievėgraužio tipografo gausumo apskaitas ir šių apskaitų žiniaraščius kas savaitę teikia Valstybinei miškų tarnybai, kuri savo stebėjimo bareliuose atlieka pagrindinį žievėgraužio tipografo monitoringą ir savo tinklapyje nurodo jų gausumą (vabzdžių skaičių gaudyklėse) Lietuvos mastu: https://kadastras.amvmt.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=6adc4a2ef7d7466986547206c6c13103.