Miškininkai per rugsėjį išžvalgė virš 100 000 ha miškų: dėl palankių sąlygų žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, išžvalgė net 113 000 hektarų pagal amžių ir rūšinę sudėtį atrinktų Lietuvos miškų ir net beveik 70 000 hektarų aptiko žievėgraužio tipografo apniktų medžių židinius.

„Atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą ir šiltėjančius orus, kurie šiais metais buvo itin palankūs žievėgraužio tipografo plitimui, atlikome didžiulį darbą žvalgydami medynus. Didžiausią nerimą mums, miškininkams, kelia tai, kad jeigu anksčiau Lietuvoje susiformuodavo dvi šio medžių kenkėjo generacijos, tai šiais metais jų susiformavo ir dar viena seserinė generacija – ko neprisimena net ilgamečiai miškininkai, todėl šiai dienai turime didelį kenkėjų apniktų eglių plotą ir turime kuo skubiau imtis veiksmų, kad ir kitais metais šis pavojingas kenkėjas toliau neplistų“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.

Didžiausi užpultų eglių plotai aptikti Rokiškio, Ukmergės, Trakų, Telšių, Nemenčinės ir Anykščių, Varėnos regioniniuose padaliniuose. Šio medžių kenkėjo žvalgymą apsunkina ir tai, kad žievėgraužis tipografas medžius pradėjo pulti viršūnėse, todėl tapo sunkiau pastebimas.

„Susitelkti bendrai kovai prieš medžių kenkėjus turime ne tik mes, bet ir privačių miškų savininkai, kurie taip pat turi įvertinti savo turimus miškus ir laiku imtis priemonių prieš žievėgraužio tipografo plitimą. Vien 2019-2020 m. dėl šio kenkėjo 2019-2020 m. Lenkija, Vokietija ir Čekija turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių, kad sustabdytų klimatui šiltėjant vis daugiau žalos Europos miškams darantį kenkėją“, – sakė V. Kaubrė.

Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, kai oro temperatūra pasiekia apie 29 laipsnius, todėl šiais metais jam vystytis buvo itin tinkamos sąlygos.

Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas. Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.

Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po stora gyvų medžių žieve formuoja tunelius.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą – tai gaudyklės su feromoniniu masalu, naudojamos žievėgraužių tipografų nedidelėms populiacijoms sugaudyti ir jas stebėti.

Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.