Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įspėja gyventojus būti atidžius – gaisrų sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, šalyje vyraujantys sausi orai ir vis kaitrėjanti saulė sudaro palankias sąlygas gaisrams kilti. Itin didelis pavojus gamtai kyla deginant pernykštę žolę, nuo kurios gali užsidegti ir miškas.
„Nors dar pernai pastebėtas miško gaisrų mažėjimas, tačiau kiekvieną pavasarį pasitinkame su nerimu: vis dar atsiranda žolės degintojų, kurie rizikuoja ne tik uždegti šalia esantį mišką, bet ir pakenkti gyventojų sveikatai ar net gyvybei. Pernai Lietuvos miškuose užregistruoti 46 miško gaisrai 11,01 ha plote, kai 2020 m. šalyje registruoti 157 miško gaisrai 64,23 ha plote. Matome, jog miško gaisrų mažėja, tačiau neatsakingo pavasarinės žolės deginimo rizika išlieka, tad gamtoje turime išlikti budrūs, o pamatę degančią žolę – nedelsiant pranešti atitinkamoms institucijoms“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.
Siekiant sumažinti pernykštės žolės atvejų skaičių, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais kovo mėnesį bus organizuojami reidai, kurių metu visuomenę informuosime apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą
Gaisrų žvalgymui VMU aktyviai naudoja dronus, miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie šios sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 40-ies žmonių komanda. VMU eksploatuoja ir priešgaisrinius bokštus, kuriuose nuolatos budi 18 žmonių. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų. Dar apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.
VMU eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.
VMU taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.
Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis kelių paprastų priešgaisrinės saugos ir elgesio taisyklių: važinėkime tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikime miško ruošos darbus, nemėtykime neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikime stiklo šukių, laužus kūrenkime tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėkime, išvykdami iš miško, užgesinkime jį, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!
