Retiems augalams augti, paukščiams veistis ir vertingoms buveinėms išlikti reikalingos konkrečios gamtinės sąlygos. Tam pasitelkiami biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai, kuriais reguliuojamas medžių ir krūmų tankumas, paįvairinama medyno struktūra ir atkuriamos saugomoms rūšims palankios sąlygos. Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiuos darbus kasmet vykdo apie 500 hektarų plote.
Kodėl svarbu palaikyti rūšims palankias sąlygas?
Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gediminas Brazaitis atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė ūkinė veikla paveikė mūsų šalies miškų struktūrą.
„Didelė dalis dabartinių miškų yra vienaamžiai, o jų sandara dažnai gana vienoda – medžiai panašaus aukščio, mažai skiriasi jų išsidėstymas. Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai padeda formuoti įvairesnę medyno struktūrą ir sudaryti sąlygas didesnei medžių rūšių įvairovei“, – sako mokslininkas.
Šiais kirtimais siekiama išsaugoti arba pagerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę. Buveinė – tam tikromis gamtinėmis sąlygomis pasižyminti aplinka, kurioje gyvena augalai, gyvūnai ir kiti organizmai. Jos tinkamumą konkrečiai rūšiai lemia daugelis veiksnių: šviesos ir drėgmės kiekis, medžių bei krūmų tankumas, dirvožemio savybės, augalijos sudėtis.
Pasikeitus šioms sąlygoms, buveinė gali tapti mažiau palanki joje gyvenančioms rūšims. Pavyzdžiui, augant miškui, keičiasi ir jo aplinka: medžių lajos tankėja, po jomis suveši jauni medeliai ir krūmai, miško paklotę pasiekia mažiau saulės šviesos. Tai gali pabloginti šviesamėgių augalų augimo ir dauginimosi sąlygas.
Buveinių būklei įtakos turi ir ankstesnė žmogaus veikla. Dėl nusausinimo sumažėjus drėgmei, atviras pelkių buveines palaipsniui gali užimti medžiai ir krūmai. Tokiose vietose gamtotvarkos darbai padeda atkurti saugomoms gamtos vertybėms reikalingas sąlygas.
Priemonės parenkamos pagal saugomų rūšių poreikius
Atliekant biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pašalinama dalis medžių ir krūmų, praretinami pernelyg tankūs jų sąžalynai, formuojamos nedidelės atviros erdvės. Prireikus reguliuojama ir medyno rūšinė sudėtis. Taip siekiama palaikyti buveinei būdingą struktūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas augalams augti, gyvūnams maitintis bei veistis.
Kiekvienai teritorijai priemonės parenkamos atskirai, įvertinus joje saugomas gamtines vertybes, jų būklę ir apsaugos poreikius. Pagal tai sprendžiama, kuriuos medžius ar krūmus šalinti ir kokiu mastu atlikti darbus. Vienur pakanka pašalinti pavienius pavėsį sudarančius medžius, kitur reikia tvarkyti didesnį apaugusį plotą. Šios priemonės numatomos VMU miškotvarkos projektuose.
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų taikymo pavyzdys – vėjalandės šilagėlės augaviečių priežiūra. Šis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas auga šviesiuose, sausuose pušynuose, pamiškėse ir šlaituose. Tankėjant medžių ir krūmų sąžalynams, jo augavietėse daugėja pavėsio, o stora samanų ir miško paklotės danga gali apsunkinti sėklų dygimą.
Siekiant pagerinti šilagėlių augimo sąlygas, šalinami pernelyg didelį pavėsį sudarantys medžiai, dažniausiai – eglės, retinami krūmai. Miško paklotę pasiekia daugiau saulės šviesos, todėl susidaro palankesnės sąlygos šilagėlėms augti, žydėti ir daugintis. Siekiant, kad geriau sudygtų šio augalo sėklos, reikalingas ir miško paklotės dalinis pašalinimas. Visi darbai atliekami saugant pačius augalus ir jų augavietę.
Kitų saugomų rūšių, pavyzdžiui, plačialapių klumpaičių ar kurtinių, buveinėse taikomos kitokios, jų poreikius atitinkančios tvarkymo priemonės. Vienai rūšiai palankus apšvietimas, medyno tankumas ar augalijos sudėtis gali netikti kitai, todėl darbai planuojami atsižvelgiant į konkrečios rūšies poreikius.

Kurtinys. Bronislovo Ambrozo nuotr.
Pelkių atkūrimas ir natūralių buveinių būklės gerinimas
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai gali būti viena iš pelkių atkūrimo priemonių.
„Pelkių ekosistemos yra labai jautrios ir lengvai pažeidžiamos. Nusausintose pelkėse plintantys medžiai ir krūmai gali keisti atvirų buveinių sąlygas, todėl kai kur reikalingi biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai. Atvirų pelkių išsaugojimas svarbus ir klimato kaitai švelninti – jose augantys augalai sugeria anglies dioksidą iš atmosferos, o išlaikant natūralų vandens režimą anglis ilgainiui kaupiasi durpėse“, – teigia G. Brazaitis.
Nusausintose pelkėse įsigalintys medžiai ir krūmai užstoja šviesą pelkėms būdingai augalijai, o išgarindami vandenį gali prisidėti prie tolesnio pelkės sausėjimo. Šalinant perteklinę sumedėjusią augaliją ir atkuriant natūralesnį vandens režimą, pavyzdžiui, patvenkiant sausinamųjų griovių tinklą, sudaromos palankesnės sąlygos pelkinei augalijai, atviroms buveinėms ir su jomis susijusių organizmų populiacijoms atsikurti.
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai gali būti taikomi ir Europos Bendrijos svarbos natūralių miškų buveinių būklei gerinti. Tokios buveinės vertinamos pagal joms būdingą augaliją, struktūrą ir ekologinius procesus. Todėl tvarkant šias buveines svarbu išsaugoti skirtingo amžiaus medžių grupes, senus medžius, negyvą medieną, nedideles retmes ir kitus konkrečiam buveinės tipui reikalingus elementus.
Atsakingas darbų planavimas ir poveikio vertinimas
Darbų laikas ir atlikimo būdas taip pat turi atitikti saugomų gamtinių vertybių apsaugos poreikius. Atsižvelgiama į paukščių veisimosi laikotarpius, retų augalų augavietes, dirvožemio jautrumą ir kitas vietos sąlygas. Tinkamai pasirinktas darbų laikas ir naudojamos priemonės padeda sumažinti gyvūnų trikdymą bei augalijos ir dirvožemio pažeidimus.
Gamtotvarkos poveikis išryškėja palaipsniui, todėl svarbu stebėti, kaip po darbų keičiasi buveinė. Vertinant darbų rezultatus, svarbu nustatyti, ar gerėja saugomų augalų augimo ir dauginimosi sąlygos, ar išlieka rūšims reikalingos atviros erdvės, ar atsikuria būdinga augalija. Tokie stebėjimai padeda spręsti, ar priemonės buvo veiksmingos ir ar ateityje reikės papildomos priežiūros.

Plačialapė klumpaitė

