Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus.
Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį
Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis statusas pabrėžia jų svarbą visos šalies istorijai ir kultūrai. 59 kultūros paminklo statusą turintys piliakalniai, kurių teritorijos patenka į Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomus sklypus, yra krašto senojo apgyvendinimo, praeities materialinės kultūros, krašto gynybos ir svarbių Lietuvos istorijos įvykių liudininkai.
Pavyzdžiui, Trakų regioniniame padalinyje (RP) esančiame Aukštadvario piliakalnyje ir jo papėdėje aptikti gyvenvietės, juvelyro dirbtuvės bei metalo lydymo krosnelių pėdsakai padeda pažinti čia gyvenusių žmonių kasdienybę ir amatus. Prieš čia stovėjusios Navės pilies gynėjus Vokiečių ordinas 1381 m. pirmą kartą panaudojo parakinį šaunamąjį ginklą. Šiame regioniniame padalinyje yra ir Bražuolės piliakalnis, kuriame stovėjusioje pilyje 1382 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila su Vokiečių ordinu sudarė taikos sutatį. Jurbarko RP esančiame Seredžiaus piliakalnyje stovėjusi Pieštvės pilis buvo labai svarbi Nemuno ir Dubysos žemupio gynybai nuo kryžiuočių.
Druskininkų RP esantis Liškiavos piliakalnis išsaugojo XV a. pradžioje statytos, bet nebaigtos mūrinės pilies bokšto liekanas. Kretingos RP esantis Kartenos piliakalnis siejamas su 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Kartenos pilimi, o Ignalinos RP esantis Papiliakalnės, Ginučių piliakalnių kompleksas – su 1373 ir 1433 m. minima Linkmenų pilimi.
Šie pavyzdžiai parodo, kokią svarbią ir skirtingą informaciją apie praeitį saugo piliakalniai ir kodėl svarbu išsaugoti jų reljefą, įtvirtinimų liekanas bei kultūrinį sluoksnį.
Valstybės saugomi ir registriniai piliakalniai VMU valdomose teritorijose
Dar 33 piliakalniams, kurių teritorijos ar jų dalys patenka į VMU patikėjimo teise valdomus žemės sklypus, suteiktas valstybės saugomo objekto statusas – tokį sprendimą priima kultūros ministras. Tarp jų yra Trakų RP esantys Stirnių ir Mošos, Naujasodžių piliakalniai, Dubravos RP – Samylų piliakalnis su gyvenviete. Kiti 55 objektai turi tik registrinį statusą: jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Jiems taip pat taikoma teisinė apsauga. Praeities pažinimui jie yra ne mažiau įdomūs.
Piliakalnių išsaugojimo procesas tęsiasi. Keturiais atvejais pradėta valstybės saugomo objekto statuso suteikimo procedūra. Tai Šereitlaukio piliakalnis su gyvenviete Šilutės RP, Pelekonių antrasis ir Stakliškių antrasis piliakalniai su gyvenvietėmis Prienų RP bei Sudargo, Grinaičių piliakalnis su gyvenviete Šakių RP. Beveik šešios dešimtys 2022–2025 m. laikotarpyje surastų piliakalnių, kurių dauguma yra miškuose, įpaveldinimo dar laukia.
Daugiausia piliakalnių – VMU Trakų regioniniame padalinyje
Piliakalnių teritorijos ar jų dalys patenka į 22 VMU regioninių padalinių valdomus sklypus. Daugiausia piliakalnių yra Trakų RP – 17 (55,81 ha). Prienų RP jų yra 14 (37,94 ha), Dubravos RP – 13 (26,90 ha) piliakalnių. Po 12 piliakalnių yra Ignalinos (44,90 ha) ir Nemenčinės (30,50 ha) RP, po 10 – Anykščių (14,07 ha) ir Raseinių (16,00 ha) RP. Kretingos RP yra 8 piliakalniai (20,02 ha), Šalčininkų RP – 7 (17,61 ha). Po 6 piliakalnius patenka į Kuršėnų (23,08 ha) ir Ukmergės (9,29 ha) RP valdomas teritorijas, po 5 – į Rokiškio (7,21 ha), Šilutės (8,06 ha) ir Telšių (11,15 ha) RP valdomas teritorijas. Po 4 piliakalnius yra Kazlų Rūdos (7,70 ha), Švenčionėlių (10,43 ha) ir Mažeikių (6,77 ha) RP, po 2 – Druskininkų (6,82 ha), Radviliškio (1,22 ha), Šakių (6,68 ha) ir Varėnos (4,95 ha) RP. Į Jurbarko RP valdomus sklypus patenka vieno piliakalnio teritorijos dalis (0,14 ha). Biržų, Panevėžio ir Tauragės RP patikėjimo teise valdomuose sklypuose piliakalnių nėra.
VMU derina miškų tvarkymą su piliakalnių apsauga
VMU piliakalnių priežiūrą sieja su miškų tvarkymo planavimu. Rengiant vidinės miškotvarkos projektus, į juos paprastai integruojamos tvarkybos darbų projektuose numatytos priemonės. Laikantis paveldosaugos reikalavimų, taip pat gali būti numatomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, sumedėjusios augalijos atžalų šalinimas, šienavimas ir kiti darbai, padedantys išsaugoti piliakalnių vertingąsias savybes.
Tokios priemonės padeda išryškinti piliakalnio reljefą ir sudaro sąlygas lankytojams geriau pažinti vietovę. Darbai parenkami pagal konkretaus objekto būklę ir apsaugos poreikius: tvarkant augaliją svarbu išsaugoti šlaitus, pylimus, griovius ir žemėje išlikusį kultūrinį sluoksnį. Nuo šių elementų išsaugojimo priklauso galimybė ateityje tirti piliakalnį ir pažinti jo istoriją.
