Verkių miške – vietos bendruomenei pristatyti planuojami pavojingų medžių šalinimo ir sanitariniai kirtimai

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos gyventojais ir nevyriausybinės organizacijos „Girių spiečius“ nariais, kad pristatytų planuojamus pavojingų medžių šalinimo ir sanitarinius kirtimus Verkių miške. Susitikimo metu diskutuota apie miško sanitarinės priežiūros būtinybę, planuojamus darbus bei jų tikslus.

Gyventojai buvo informuoti, kad Verkių miške vyks išskirtinai pavojingų medžių šalinimo ir sanitariniai kirtimai – tiek atrankiniai, tiek plynieji sanitariniai. Darbų metu bus šalinami tik pažeisti, nudžiūvę ar žuvę spygliuočiai medžiai, išsaugant visus sveikus ir nepažeistus medynus. Lapuočiai medžiai – ąžuolai, klevai, liepos ir kiti – nebus kertami.

Atrankiniai sanitariniai kirtimai – tai būdas, kai pašalinami tik pažeisti, nudžiūvę ar žuvę medžiai, paliekant sveiką medyną toliau augti.

Plyni sanitariniai kirtimai atliekami tik tais atvejais, kai medynas yra visiškai žuvęs arba žūstantis ir būtina jį pašalinti, siekiant užkirsti kelią liemenų kenkėjų plitimui. Tokie kirtimai nėra įprasti plyni kirtimai, nes jų tikslas nėra medienos gamyba, o miško sanitarinė priežiūra ir atkūrimas.

Per susitikimą sutarta, jog darbai vyks dienos metu, kad gyventojams būtų kuo mažiau nepatogumų ar diskomforto.

Saugumas – pirmoje vietoje

Verkių miškas yra rekreacinės paskirties teritorija, kurioje nuolat lankosi gyventojai, šeimos su vaikais ir poilsiautojai. Todėl  sausi, pavojingai pasvirę ar kenkėjų pažeisti medžiai kelia realų pavojų žmonių saugumui bei turtui.

„Žmonės nori saugiai vaikščioti po mišką, o ne bijoti, kad užvirs nudžiūvęs medis. Pavojingų medžių šalinimas ir sanitariniai kirtimai padeda pašalinti tokią riziką ir kartu išsaugoti gyvybingą miško ekosistemą“, – susitikime teigė VMU atstovai.

Miško atsinaujinimas – natūralus procesas

Miškas, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, sensta, serga ir miršta. Miškininkų užduotis – valdyti šiuos procesus taip, kad miškas išliktų sveikas ir tvarus.

Verkių miške planuojama atlikti atrankinius pavojingų medžių šalinimo, sanitarinius ir plynuosius sanitarinius kirtimus, siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir užtikrinti sąlygas jauniems medžiams augti.

Pašalinus senus ar sergančius medžius, miškas natūraliai atsinaujina – atsiranda daugiau šviesos ir erdvės jaunam medynui, o tai padeda stiprėti visai ekosistemai. Be to, tokie darbai leidžia palaikyti miškų prieinamumą visuomenei – užtikrina, kad miško takai būtų saugūs, patogūs ir prieinami tiek pėsčiųjų, tiek poilsiautojų poreikiams. Tai reiškia, kad ir ateities kartos galės džiaugtis žaliais ir gyvybingais miškais.

Griežtas teisinis reglamentavimas

Miško kirtimai – natūrali ir būtina miško gyvavimo ciklo dalis, padedanti išlaikyti jo sveikatą bei atsinaujinimą.

VMU pabrėžia, kad visi darbai yra derinami su atsakingomis institucijomis ir bus vykdomi pagal galiojančius miškotvarkos projektus, teisės aktus ir aplinkosaugos reikalavimus.

Jokie veiksmai nebus atliekami atsitiktinai ar be kontrolės – kiekvienas jų yra kruopščiai planuojamas.

Visi kirtimai atliekami tik gavus leidimus, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba.

Kirtimai griežtai reglamentuojami, atsižvelgiant į miško grupes, augavietės ypatybes, rūšinę sudėtį ir amžių.

Kirtimų apimtys nustatomos pagal patvirtintus miškotvarkos projektus ir metines kirtimų normas – kvotas.

Miškas – visų mūsų atsakomybė

Pavojingų medžių šalinimo ir sanitariniai kirtimai Verkių miške – tai miško sveikatinimo ir priežiūros dalis, padedanti išlaikyti jo tvarumą, estetinį vaizdą ir saugumą.

VMU akcentuoja, kad tokie darbai vykdomi skaidriai ir nuolat bendradarbiaujant su vietos bendruomene, siekiant, kad visuomenė turėtų aiškų supratimą apie vykdomus procesus.

VMU tikslas – kad žmonės žinotų ir būtų tinkamai informuoti, jog kirtimai nėra grėsmė gamtai, o būtina jos atsinaujinimo dalis.

Miškai Lietuvoje – ką rodo skaičiai?

Statistika rodo, kad Lietuvos miškai auga ir stiprėja. Kasmet šalies medynų tūris didėja, o medynų ištekliai – sparčiai plečiasi.

Lietuvoje vidutinis metinis medynų prieaugis siekia apie 19,6 mln. m³ medienos, o bendrai per metus iškertama apie 10,5 mln. m³, t. y. apie 53 % metinio prieaugio. VMU kirtimus vykdo tik pagal leistiną, Vyriausybės nustatomą kirtimų normą, niekada neviršydama 60 proc. bendrojo metinio prieaugio.

Kasmet beveik 8 mln. m³ medienos paliekama miške kaip natūrali ekosistemos dalis. Apie 4,2 mln. m³ šios medienos yra medžių stiebai, o likusioji – kertamų medžių šakos, kelmai ir kita menkavertė fitomasė.

Kaip aiškina Lietuvos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros docentas dr. Albinas Tebėra, taip paruošiamas „maistas“ grybams, vabzdžiams, mikroorganizmams.

„Tai reiškia, kad miškininkai „atriekia“ tikrai didelę jų užauginto derliaus dalį šiems

Dėl saugomų teritorijų ir saugomų objektų plėtros bei ūkininkavimo apribojimų šiuose objektuose paliekamos pūti medienos skaičiai pastaraisiais metais intensyviai didėja.

Likusi trečioji medynų tūrio prieaugio dalis – 4,9 mln. m³ kasmet – papildo miškuose esančius medienos išteklius, dėl to jie sparčiai didėja. Nuo 1990 m. šalies miškų ištekliai padidėjo beveik du kartus, o skaičiuojant nuo XX a. vidurio – daugiau kaip keturis kartus.

Nustatyta, kad pagal medienos išteklių didėjimo tempus Lietuva yra pirmajame Pasaulio valstybių dešimtuke. Tai rodo, kad Lietuvos miškai ne tik nemažėja, bet ir nuosekliai plečiasi.

Pravartu pabrėžti – kiekvienais metais valstybiniuose miškuose atkuriama vidutiniškai apie 9 100 ha miškų, o dar apie 600 ha yra naujai įveisiami vietose, kur miško anksčiau nebuvo.

Šiuo metu Lietuvos miškingumas siekia apie 33,9 % šalies teritorijos.