Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.
VMU prižiūri 177 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima 891 ha plotą. Miško sėklinės bazės – atrinkti ir Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje patvirtinti objektai – miško medžių sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, atrinkti medynai ir sėklų šaltiniai. Šie objektai atrenkami pagal jų selekcinę vertę, siekiant, kad iš jų surinktų sėklų būtų išauginami vertingi, pagal paveldimus produktyvumo, kokybės ir atsparumo ligoms požymius sodmenys, kuriais vėliau būtų atkuriami bei įveisiami miško želdiniai.
Rudenį miškininkai renka lapuočių, o žiemą – spygliuočių medžių sėklas. Šiuo metu, trijuose sėklinės bazės objektuose, renkama mažalapės liepos sėklinė medžiaga. Antroje rugsėjo pusėje bus pradėta rinkti skroblo bei kai kurių kitų ornitochorinių medžių rūšių: paprastojo šermukšnio, paprastojo putino, vienapiestės gudobelės, miškinės obels bei kriaušės sėklinė žaliava. Spalį miškininkai rinks juodalksnio, paprastojo klevo sėklas.
Miškininkai sėklas iš sėklinių bazių ne tik renka – tam, kad sėklų derlius džiugintų kokybe ir gausumu, kasmet atliekami priežiūros bei apsaugos darbai. Visai neseniai viešojoje erdvėje pasirodė informaciją apie būtent tokių objektų priežiūrą – vykdytus kirtimus ąžuolo sėkliniame medyne, kuri sukėlė nemenką sumaištį visuomenėje. Pravartu pabrėžti – šie objektai pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus privalo būti naudojami ir tvarkomi pagal paskirtį – užtikrinti kokybišką sėklinę medžiagą ateities miškams. Laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų, sėklinės bazės objektuose vykdomi specialieji kirtimai, kurie yra būtini tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos tikslinėms medžių rūšims atželti, atnaujinti genetinius išteklius ir išlaikyti įvairaus amžiaus bei kokybės medynus. Kirtimų metų pašalinamos menkaverčių rūšių medžių grupės ir perbrendę medžiai, paliekant vertingiausius selekcinius medžius ir negyvos medienos biologinei įvairovei.
Sėkliniuose objektuose taip pat šienaujama, taikomos apsaugos priemonės: repelentų tepimas, tvorų tvėrimas, taikoms specialios priemonės nuo graužikų, vabzdžių, grybelinių ligų. Skatindami gausesnį derėjimą bei lengvesnį sėklinės žaliavos gavimą miškininkai sėkliniuose objektuose atlieka ir lajų formavimo darbus. Tokiu būdu medžiai gauna daugiau šviesos, kuri ir lemia gausesnį sėklų derlių. Taip pat sėkliniai objektai yra ir atsodinami – nauji medeliai sodinami vietoje žuvusių siekiant garantuoti kokybišką ir pastovų sėklų derlių. Surinkta sėklinė žaliava iš sėklinių objektų keliauja į Dubravos medelyne veikiančią didžiausią ir analogų šalyje neturinčią aižyklą. Čia sėklos džiovinamos ir išvalomos. Dalis išvalytų sėklų yra perduodamos medelynams, kur jos iš karto sėjamos. Kita dalis sėklų sandėliuojama sėklų saugykloje. Svarbu ir tai, kad kiekvienai sėklų siuntai Valstybinė miškų tarnyba (VMT) atlieka kokybės tyrimus. Tiriamas sėklų daigumas, dygimo energija, vertinamas jų švarumas, gyvybingumas, taip pat – ar sėklos nebuvo pažeistos kenkėjų bei ligų.
VMU miškininkai šiemet surinko ir paruošė 7,62 kg paprastosios vinkšnos, 10 kg kalninės guobos, 565,5 kg karpotojo beržo sėklų. Miškininkų teigimu, šiemet džiugina guobos, vinkšnos, beržo, juodalksnio, pušies sėklų derlius, tačiau ne tokie derlingi metai buvo eglei bei ąžuolui. Jei miško medžiai nederėtų keletą metų, sėklų rezervas sandėlyje-šaldytuve leidžia užtikrinti, kad VMU medelynai galės kasmet išauginti reikiamą sodmenų kiekį valstybiniams ir privatiems miškams įveisti bei atkurti. Sėklų rezerve, priklausomai nuo medžių rūšies, sėklos saugomos nuo 2 iki 10 metų.
Šiuo metu VMU turi dvi saugyklas – Dubravos medelyne ir Genų banką VMT. Nauja saugykla statoma ir Panevėžio medelyne. Iš viso sėklų saugyklose šiuo metu yra paruošta ir saugoma 79 kg paprastosios pušies, 4 159 kg paprastosios eglės, 20 kg kalninės pušies, 234 kg juodalksnio, 195 kg mažalapės liepos bei apie 397 kg kitų medžių rūšių sėklų. Panevėžio medelyne, specialiose sąlygose – aukštoje drėgmėje ir žemoje temperatūroje – saugoma ir 9 046 kg paprastojo ąžuolo gilių, surinktų po praėjusių metų gausaus derliaus. Po rudeninio derliaus surinkimo saugykloje laikomų sėklų atsargos pasipildys.
Pravartu pabrėžti ir tai, kad dalis VMU paruoštų sėklų keliauja ir į didžiausią pasaulyje Svalbardo sėklų saugyklą Norvegijoje, kurioje saugomos įvairiausių augalų sėklos, surinktos iš viso pasaulio genų banko. Šių metų pradžioje VMT į šią saugyklą išsiuntė VMU surinktas karpotojo beržo ir paprastosios pušies sėklas, kurių genotipai bus saugomi ateities kartoms.
Iš paruoštų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sodmenų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams.
