Valstybinių miškų urėdija neapsiriboja tik miškų atkūrimu ir priežiūra – miškininkai nuolat vykdo gamtotvarkos darbus, padedančius išsaugoti arba atkurti vertingiausias Lietuvos miškų ir pelkių buveines bei jose klestinčias retas rūšis. Šie darbai sudaro galimybę gyvuoti augalams, vabzdžiams ir paukščiams, kurie be žmogaus pagalbos pamažu išnyktų.
Pievų šienavimas – galimybė miške įsikurti ir atviro kraštovaizdžio rūšims
Miško laukymės, dar kitaip vadinamos miško pievomis – svarbi kraštovaizdžio ekosistemos dalis, kuriai būdinga savita rūšių įvairovė.
Siekiant puoselėti šią bioįvairovę, miškininkai stengiasi pievas palaikyti atviras: valo jas nuo medžių ir krūmų, šienauja žolinę ar sumedėjusią augmeniją, pagal poreikį pašalindami susidariusią biomasę.
Miškininkų teigimu, prižiūrint ir kasmet šienaujant drėgnesnes pievas, suteikiamos sąlygos įsikurti tokioms retoms, nykstančioms ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytoms rūšims, kaip griežlė (Crex crex) bei saugomoms drugių rūšims, tokioms kaip didysis auksinukas (Lycaena dispar) ar tamsioji šaškytė (Melitaea diamina).
Atviros buveinės tampa palankiomis medžioklės vietomis plėšriesiems paukščiams – juose lengviau pastebėti grobį: pelinius graužikus ar vabzdžius.
Pasak miškininkų, dažniausiai atvirų buveinių tvarkymas atliekamas vasaros antroje pusėje, kai paukščiai išperi ir išaugina jauniklius, o augalai jau būna subrandinę sėklas.
Netvarkomos pievos ilgainiui užauga krūmais, todėl labai svarbu pievų šienavimą atlikti kasmet.
Šiuo metu VMU prižiūri daugiau kaip 2500 ha miško laukymių ir pievų.
Pelkių tvarkymas suteikia sąlygas retoms rūšims klestėti
Kiek vėliau miške pradedami pelkių tvarkymo darbai – paprastai baigiantis vasarai ar prasidedant rudeniui,kai dauguma pelkinių augalų nužydi ir subrandina sėklas.
Atliekant pelkių buveinių tvarkymo darbus, vykdomas pelkinės augmenijos šalinimas: nupjaunama žolinė augmenija, tarp jų – ir nendrės, taip pat krūmai ar jų atžalos.
Miškininkų teigimu, nupjauta biomasė pagal pelkės specifiką gali būti paliekama buveinėje suirti arba yra pašalinama iš tvarkomo ploto.
Pelkių tvarkymas padeda išlaikyti atviras buveines, būtinas biologinei įvairovei klestėti.
Suformuota atvira pelkės buveinė pasižymi dideliu specifinių augalų rūšių skaičiumi, kuris, anot miškininkų, glaudžiai susijęs su pelkėje gyvenančių vabzdžių įvairove ir gausa.
Palaikant atvirą buveinę, tinkamose jos vietose gali įsikurti tokios retos ir saugomos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, kaip pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) ar įvairios gegužraibių (Orchis sp.) rūšys.
Pelkėse susiformavusios specifinės augalų bendrijos sukuria geras sąlygas tik pelkėse ir niekur kitur nesutinkamoms drugių rūšims, tokioms kaip pelkinis satyras (Oeneis jutta) ar pelkinis gelsvys (Colias palaeno).
Kai kuriose pelkėse tvarkymo darbai yra atliekami, atsižvelgiant į atvirų buveinių formavimą paukščiams – atkuriant tetervinų (Lyrurus tetrix) tuokvietes ar formuojant atvirą pelkės kraštovaizdį sėjikiniams paukščiams.
Miškininkų teigimu, neužtenka vieną kartą atlikti pelkės tvarkymo darbų – tai tęstinis darbas, kurį reikia kartoti tame pačiame objekte kasmet arba kas keletą metų, nes suformuotos atviros buveinės nuolat užauga krūmais arba nendrynais.
Šiuo metu VMU prižiūri daugiau kaip 1000 ha pelkių.
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai – buveinių gerinimui ir rūšių apsaugai
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimainuo pagrindinių kirtimų skiriasi tuo, kad jų pagrindinis tikslas ne medienos ruoša, o miško buveinės formavimas ir jos būklės gerinimas pagal tikslinės rūšies poreikius.
Šių kirtimų metu yra išretinami medžiai, iškertant pomiškį bei traką – tankų jaunų medžių sluoksnį, suformuojant aikšteles. Tokios aikštelės imituoja natūralų procesą – pavienių medžių išvirtimą, todėl yra ypač reikalingos kai kurioms rūšims.
Pavyzdžiui, gerinant plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) augimviečių sąlygas, drėgnesniuose miškuose vykdomi biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai – išretinami medžiai ir iškertami krūmai.
Sausuose pušynuose gali būti gerinamos sąlygos retam ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytam augalui – vėjalandei šilagėlei (Pulsatilla patens), jos buveinėms atkurti. Tokio kirtimo metu taip pat išretinami medžiai ir iškertami krūmai, kad miško paklotę pasiektų daugiau saulės šviesos.
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimais gali būti formuojamos ir kurtinių (Tetrao urogallus) tuokvietės bei gerinamos sąlygos jose.
Šie kirtimai atliekami dažniausiai po paukščių veisimosi sezono – rudenį ir žiemą.
Biologinės įvairovės palaikymo tikslais VMU kasmet šiuos darbus atlieka apie 500 ha miško plote.
Naujas žingsnis – Europos Bendrijos svarbos miško buveinių tvarkymas
Šių metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais keturiose VMU regioniniuose padaliniuose: Dubravos, Kazlų Rūdos, Prienų ir Radviliškio bus pradėta nauja veikla – Europos Bendrijos (EB) svarbos miškų buveinių būklės gerinimas atliekant biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus ar kitokias veiklas.
EB svarbos buveinė (angl. Habitats of Community Importance) – tai saugomos teritorijos, kuriose gyvena retų, nykstančių ar pažeidžiamų Europos Sąjungos (ES) lygmeniu saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių populiacijos. Jose taip pat gali būti specifinės, saugomos buveinės. Tokios teritorijos yra nustatomos pagal ES Buveinių direktyvą.
Planuojami buveinių tvarkymo darbai bus vykdomi blogos ir patenkinamos būklės bei potencialiose buveinėse.
Siekiant sudaryti sąlygas įvairioms rūšims gyventi ir užtikrinti ekosistemų tvarumą, juose bus formuojamas įvairiaamžis medynas, retmės, aikštės, didinamas negyvos medienos kiekis, naikinami invaziniai augalai, atliekamos kitos buveinių būklę gerinančios priemonės.
Šiais metais planuojami darbai bus vykdomi tik EB svarbos miško buveinėse, bendras jų plotas sieks 240 ha.
VMU atliekami gamtotvarkos darbai ne tik saugo retas rūšis, bet ir padeda užtikrinti, kad mūsų miškų, pievų ir pelkių fauna bei flora išliktų gyvybinga ateities kartoms.
