2024 m rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) žengė reikšmingą žingsnį tvarumo link – įmonės autotransporto parką papildė net 89 elektromobiliai. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo jų eksploatacijos pradžios jau matomi akivaizdūs rezultatai, paneigiantys abejonėmis apipintus mitus bei atskleidžiantys tikrąjį elektromobilių potencialą miškininkystės srityje.
Sprendimą įsigyti elektromobilius lėmė ilgalaikė VMU vizija – mažinti įmonės veiklos poveikį aplinkai ir kurti efektyvų, modernų autotransporto parką. Įmonė yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 metų pasiekti klimato neutralumą. Tvaraus žingsnio žengimui įtakos turėjo ir ES Parlamento sprendimas nuo 2035 m. uždrausti prekybą dyzeliniais ir benzininiais varikliais varomais automobiliais.
690 000 km realybės
Nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. gegužės pabaigos VMU elektromobiliai nuvažiavo 690 tūkstančių kilometrų. Vidutinės energijos sąnaudos siekė apie 24 kWh / 100 km, o sutaupytos (arba į aplinką neišmestos) anglies dioksido emisijos sudarė apie 147 tonas. Tai prilygsta metiniam CO₂ kiekiui, kurį sugertų maždaug 11 000 medžių. Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad šis laikotarpis apima ir šaltąjį sezoną, o tai reiškia, kad dėl nepalankių orų sąlygų vidutinės sąnaudos buvo didesnės. Tad, tikrasis potencialas, sunaudojamų energijos sąnaudų prasme, atsiskleis šiltuoju metų laiku.
Siekdama įvertinti skirtingų automobilių poveikį aplinkai, VMU atliko detalią analizę ir palygino naudojamus elektromobilius su veikloje naudojamais įprastais, vidaus degimo variklius turinčiais, automobiliais. Skaičiavimai parodė, kad norint nuvažiuoti tą patį atstumą, elektromobiliams reikia 3–4 kartus mažiau energijos. Be to, naudojant žalią elektrą, į aplinką nepatenka jokios emisijos.
Žvelgiant iš finansinės pusės – naudos taip pat akivaizdžios. Paskaičiuota, kad 100 km įveikti elektromobiliais kainuoja 1,5–2 kartus pigiau nei dyzeliniais ar benzininiais automobiliais. Tad, prasmė ir nauda atsispindi visapusiškai.
„Elektromobilių naudojimas miškininkystėje leido sumažinti CO₂ emisijas, optimizuoti sąnaudas ir išlaikyti veiklos efektyvumą. Nuosekliai dirbome vertindami, kur elektromobilius galime naudoti pagal darbo specifiką, ieškodami būdų, kaip paskatinti darbuotojus jais naudotis. Džiaugiamės, kad kolegos elektromobilius vertina kaip patogią ir efektyvią darbo priemonę, o savo kasdienę veiklą galime vykdyti aplinkai draugiškais būdais, derančiais tiek su mūsų vertybėmis, tiek su ambicingais ateities tikslais“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Paneigti mitai
Nors pradžioje buvo skeptiškų nuomonių dėl elektromobilių tinkamumo miškininkystėje – nuo ridos iki įkrovimo laiko ir pravažumo miško keliuose – praktika skeptiškas nuomones išsklaidė. Miškininkams, vykdant kasdienę veiklą, praktiškai nereikėjo keisti jokių įpročių, kai autoparke atsirado elektra varomi automobiliai. Be to, praktika parodė, kad ridos visiškai pakanka, įkrovimas nesukelia sunkumų, o vairavimo patirtis, daugumos įmonės naudotojų nuomone, net pranoksta vidaus degimo variklius turinčių automobilių – tiek dėl dinamikos, tiek dėl komforto.
Žinoma, technologiniai sunkumai vis dar egzistuoja. Nors Škoda Enyaq 85X elektromobiliai (4×4, 533 km nuvažiuojamas atstumas, 77 kWh baterija), kurių VMU autoparke yra 88, pasižymi pakankamu pravažumu, jis vis dar neprilygsta klasikiniams visureigiams, kai kalbame apie sudėtingiausius miško ruožus, kuriuos pravažiuoti tenka miškininkams. Tačiau, visi kitai atvejai ir kelio sąlygos – puikiai įveikiami elektra varomu automobiliu.
Be transporto priemonių atnaujinimo, įmonė investavo ir į infrastruktūrą – visuose regioniniuose padaliniuose įrengtos 49 (22 kW galingumo) elektromobilių įkrovimo stotelės. Jose įmonės elektromobiliai kraunami tik žalia energija. Pravartu pabrėžti ir tai, kad VMU yra viena iš daugiausiai elektra varomų transporto priemonių savo autoparke turinčių įstaigų. Tai rodo, jog tvarūs autotransporto sprendimai gali būti efektyviai taikomi net ir miškininkystės sektoriuje.
Pravartu paminėti, kad keisdama automobilių parką, VMU kuria ir pridėtinę socialinę vertę. Nuo 2022 metų įvairioms Ukrainos įstaigoms ir organizacijoms humanitarinės pagalbos tikslais VMU perdavė 267 automobilius. Tai reali nauda, kuri neapsiriboja tik deklaratyviu „žalumu“.
Ilgalaikis tikslas – balanso ieškojimas
VMU siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutralia įmone. Tai ambicingas, tačiau nuosekliai įgyvendinamas tikslas, reikalaujantis sisteminių pokyčių ir ilgalaikių investicijų. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad tam tikrose veiklos srityse, susijusiose su sunkiosios miško technikos naudojimu – šio tikslo pasiekimas yra ir greičiausiai bus sudėtingas dėl riboto rinkoje prieinamų alternatyvų pasirinkimo. Sunkioji technika, naudojama medienos ruošai, priešgaisrinei apsaugai ar miško infrastruktūros priežiūrai, yra būtina veiklai, o šiuo metu prieinami ekologiškesni sprendimai dažnai negali užtikrinti visų funkcijų atlikimo. Siekiant efektyviai prižiūrėti miškus, ypač klimato kaitos akivaizdoje, kai didėja stichinių reiškinių – audrų, vėjovartų, kenkėjų protrūkių – dažnumas, būtina naudoti techniką, leidžiančią greitai ir patikimai reaguoti. Tokiais atvejais VMU privalo rinktis efektyvumą, kartu ieškodama sprendimų, kaip mažinti poveikį aplinkai.
Balanso tarp ekologinių, ekonominių ir socialinių aspektų paieška – vienas svarbiausių VMU prioritetų. Ne visose srityse įmanoma užtikrinti visišką tvarumą, tačiau įmonė nuosekliai investuoja į sprendimus, padedančius mažinti ekologinį pėdsaką. Tai – ne tik elektra varomi automobiliai, bet ir hibridinė medkirtė, išskirianti iki 30 % mažiau ŠESD emisijų, mažoji miško ruošos technika, leidžianti puoselėti gamtai artimą miškininkystę, bei hibridiniai automobiliai, pakeičiantys vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones. Tokie inovatyvūs sprendimai leidžia veiklą vykdyti su kuo mažesniu poveikiu aplinkai, tuo pat metu užtikrinant jos efektyvumą.
