ESO ir VMU dėmesys – pavojingų medžių, kurie griūdami gali pažeisti linijas, tvarkymui

Stichinių gamtinių reiškinių metu dauguma visų elektros energijos persiuntimo nutraukimo gedimų įvyksta dėl medžių poveikio. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skiria didelį dėmesį oro linijų apsaugos zonoje ar už jos ribų augančių medžių, kurie griūdami gali pažeisti linijas, genėjimui, tvarkymui taip pat proskynų valymui. Taip užtikrinamas saugesnis ir patikimesnis elektros energijos persiuntimas Lietuvos gyventojams.

Siekiant identifikuoti tik pačius pavojingiausius medžius, kurie kelia didžiausią grėsmę elektros tinklui, bendrovė atliko pilotinį projektą. Jo metu šalia vidutinės įtampos elektros oro linijos  grėsmę keliančių medžių nustatymas vyko ne tik su specialaus radaro „LiDAR“ (angl. „Light Detection and Ranging“) technologijos, kurią ESO jau sėkmingai naudoja, bet ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistų pagalba.

Šio daugiau nei 8 kilometrų ruožo, esančio šalia Šventosios, priežiūra pasiteisino – per paskutines dideles sausio mėn. audras išvalytuose linijų ruožuose neįvyko nė vieno linijos nutrūkimo. Tuo metu vos kelių šimtų metrų atstumu esančiame ruože, kuris nebuvo taip tvarkytas, griūvantis medis nutraukė oro liniją.

„Lapkričio pabaigoje gavę pranešimą iš ESO su prašymu padėti nustatyti ir įvertinti pavojingus medžius elektros linijos apsaugos zonose, kurių bendras ilgis apie 8,4 kilometrus (daugiau nei 3 tūkst. medžių), į tai pasižiūrėjome labai operatyviai ir greičiau nei per savaitę įvertinę miško plotus, gavome leidimus pašalinti  pačius pavojingiausius medžius, kurie kėlė grėsmę elektros tinklui. Džiaugiamės, kad dėl šio sėkmingo bendradarbiavimo pavyko išvengti didesnių elektros sutrikimų ir buvo užtikrintas saugesnis ir patikimesnis elektros perdavimas gyventojams“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas V. Kaubrė.

Anot Klaipėdos regiono defektavimo komandos vadovo Dariaus Mažeikos, vykdant projektą, svarbiausia užduotis buvo pagal gautus išsamius radaro duomenis su miškininkų pagalba sužymėti pavojingiausius medžius.

Skenuojant iš viršaus „LiDAR“ pateikia preciziškus duomenis apie augmeniją, kuri suklasifikuota pagal aukštį, plotą ir yra pažymimi konkretūs medžiai, keliantys didžiausią riziką pažeisti elektros oro linijas. Tačiau, pasak specialisto, visada svarbu yra žmogaus vertinimas, gebėjimas patikslinti ir įvertinti rezultatus. Visa tai padeda subalansuoti miško saugojimą ir elektros tiekimo patikimumo kokybę.

„Nepaisant didelio duomenų tikslumo, kartais reikia vietoje nuspręsti, kuris medis tikrai pavojingas. Čia padėjo kruopštus kiekvieno medžio vertinimas ir neįkainojama miškininkų, su kuriais yra bendradarbiaujama, patirtis. Kartu atsižvelgėme į daug aplinkybių – medžių pasvirimas, vyraujančios vėjo kryptys, gruntas, kokiame medis auga, įvairūs medžių sužeidimai, kurių ne visada užfiksuojami apžiūrint iš oro“, – teigia D. Mažeika.

Vidutinės įtampos – 10 kilovoltų (kV) – linijos turi reikšmingą įtaką energijos tiekimo patikimumui – net 42 proc. visų atsijungusių klientų per metus energijos sutrikimus pajaučia dėl gedimų būtent šiose linijose. Iš viso Lietuvoje yra apie 36 tūkst. kilometrų tokių linijų, o 15 proc. jų, apie 5,2 tūkst. km, driekiasi per šalies miškus. Visoje Lietuvoje, net 811 tūkst. klientų yra prijungti tiesiogiai arba per žemesnės įtampos linijas, kurios maitinasi nuo 10 kV tinklo.

Elektros oro linijų atsijungimų riziką ESO valdo per periodinį proskynų, esančių greta oro linijos, valymą.  Tinklams pavojų keliančiu medžiu laikomas pažeistas, pavojingai pakrypęs, pasviręs medis, augantis apsaugos zonoje, ar net už jos ribų, jeigu jis yra aukštesnis už atstumą iki elektros tinklų ir virsdamas gali pažeisti elektros oro liniją.

2021 m. „LiDAR“ pagalba ESO specialistai apžiūrėjo apie 2,3 tūkst. km 10 kV linijų, iš jų apie 9 proc. buvo miške esančios linijos. Skaičiai kalba už save – 1 km miškingo ruožo bendrovė identifikavo vidutiniškai apie 200 pavojingų medžių, o tai reiškia, kad visose vidutinės įtampos linijose, kurios driekiasi šalies miškuose, gali būti daugiau nei milijonas tokių medžių.

Savo naudą parodęs bendradarbiavimas su Valstybinių miškų urėdija bus tęsiamas.