2024-10-03
Žvelgiant į istorinę Lietuvos miškų raidą, pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. XI-XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos,...
Žvelgiant į istorinę Lietuvos miškų raidą, pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. XI-XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, o XX a. viduryje Lietuvos miškingumas siekė tik maždaug 20%. Tai lėmė tokie veiksniai, kaip žmonių gyvenamosios vietos plėtimas, miškų alinimas ir niokojimas karo metais.
Šiandien mišku galime džiaugtis visi, miškininkai mišką prižiūri visais jo gyvenimo etapais, nuo sėklų rinkimo iki šimtamečių miškų priežiūros. Tvariai ūkininkaujant, aktyviai prisidedame prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų gausinimo bei klimato kaitos švelninimo.
Prioritetinis VĮ Valstybinių miškų urėdijos tikslas – užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus, tarpusavyje derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Lietuva priskiriama toms šalims, kuriose miškai naudojami labai tausojančiai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos misija gamtai – aktyviai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų stiprinimo bei klimato kaitos švelninimo.
Lietuvoje šiuo metu 119 tūkst. ha apsaugos tinkle saugomų EB svarbos miškų buveinių, o VĮ Valstybinių miškų urėdija iš viso prižiūri apie 70% Lietuvoje patvirtintų vertingiausių Europos natūralių gamtinių buveinių – daugiau nei 400 „Natura 2000“ tinklo patvirtintų vertingiausių gamtinių buveinių. Didėjant tvarių veiklų svarbai, miškininkai kartu su mokslininkais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais ima dažniau kalbėti ir apie artimą gamtai miškininkystę „Natura 2000“ saugomose, Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijose. Tokiu būdu miškininkaujant galima sukurti biologinei įvairovei palankesnius, klimato kaitai atsparesnius medynus, taip pat pagerinti natūralių miškų bei pelkių buveinių būklę.
Į „Natura 2000“ saugomų teritorijų bei EB svarbos buveinių tinklą įtrauktos, natūralių miškų ir pelkių buveinės bei kertinės miško buveinės yra ypač svarbios, natūralaus miško požymius išlaikiusios teritorijos. Jose vyrauja ne tik biologinė įvairovė, apimanti saugomų rūšių augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, bet ir skirtingos, ekologiniu požiūriu vertingos ekosistemos. Tokios natūralių miškų ir pelkių buveinės yra gausios negyvos medienos kiekiu, su ja susijusių organizmų, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemos formavimuisi. Siekiant jas išsaugoti ir puoselėti, itin svarbu imtis specialių miškininkystės / gamtotvarkos priemonių, kurios pagerintų jų būklę. Vienas iš veiksmingiausių būdų – artima gamtai miškininkystė. Tai toks ūkininkavimo miškuose būdas, kuomet vykdant specialiuosius miškų kirtimus ar vykdant kitas ūkines veiklas imituojami natūralūs procesai: išsaugomi biologinei įvairovei svarbūs medžiai, negyva mediena ir mikrobuveinės, atstatomas gruntinio vandens režimas, pakitęs dėl melioracijos, naikinamos invazinės augalų rūšys. Taip ūkininkaujant suformuojami medynai tampa įvairiarūšiai, palankesni biologinės įvairovės gausinimui siekiant tvaresnės veiklos ir geresnės miškų bei pelkių buveinių būklės.
Fotografijų parodos „Gamtos vertybės miškininko akimis“ nuotraukų autoriai – VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai, dirbantys skirtinguose regioniniuose padaliniuose ir laisvalaikiu mėgstantis fotografuoti: Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas, Ukmergės regioninio padalinio Šešuolių girininkijos girininkas Kęstutis Jarmalavičius, Gamtos apsaugos gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas, Tauragės regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Remigijus Daugalas, Panevėžio regioninio padalinio Paežerio girininkijos specialistas Arvydas Stakė, Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijos girininkas Jonas Barzdėnas bei buvęs kolega Švenčionėlių medelyno specialistas Rimantas Nalivaika.
Jonpaparčiai Agluonos upelio slėnyje. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Musinis ofris (Ophrys insectifera)
Ignalinos regioninis padalinys.
Plačialapiai miškai. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Upelio šlaitas. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Pelkinis juodalksnynas Ventės rago miške.
Šilutės regioninis padalinys.
Lipnusis tampriagrybis Calocera cornea . Plokštinės miško gamtinis rezervatas.
Telšių regioninis padalinys.
Ant negyvos medienos gyvenantys organizmai.
Ukmergės regioninis padalinys.
Plynosios pelkė.
Tauragės regioninis padalinys.
Žaliasis laumžirgis (Aeshna viridis).
Tauragės regioninis padalinys.
Plačialapiai miškai. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Naminė pelėda (Strix aluco).
Panevėžio regioninis padalinys.
Lylavos upelio slėnis. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Šalmabudė (Mycena).
Ignalinos regioninis padalinys.
Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix).
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)
Tauragės regioninis padalinys.
Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio miškas ir ežeras.
Trakų regioninis padalinys.
Kukutis (Upupa epops).
Tauragės regioninis padalinys.
Žemapelkė Ventės rago miške.
Šilutės regioninis padalinys.
Upelio šlaito kertinė miško buveinė.
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Trakų – Kušliškių miškas.
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Paprastoji lūšis (Lynx lynx).
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Plynosios pelkė.
Tauragės regioninis padalinys.
Labanoro girios pelkinis miškas.
Ignalinos regioninis padalinys.
Šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris).
Ignalinos regioninis padalinys.
Pilkosios gervės (Grus grus).
Ignalinos regioninis padalinys.
Juodasis gandras (Ciconia nigra).
Ukmergės regioninis padalinys.
Karšuvos giria, Buveinių ežeras.
Tauragės regioninis padalinys ir Viešvilės rezervatas.
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum).
Panevėžio regioninis padalinys.
Jonpaparčiai Agluonos upelio slėnyje. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Musinis ofris (Ophrys insectifera)
Ignalinos regioninis padalinys.
Plačialapiai miškai. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Upelio šlaitas. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Pelkinis juodalksnynas Ventės rago miške.
Šilutės regioninis padalinys.
Lipnusis tampriagrybis Calocera cornea . Plokštinės miško gamtinis rezervatas.
Telšių regioninis padalinys.
Ant negyvos medienos gyvenantys organizmai.
Ukmergės regioninis padalinys.
Plynosios pelkė.
Tauragės regioninis padalinys.
Žaliasis laumžirgis (Aeshna viridis).
Tauragės regioninis padalinys.
Plačialapiai miškai. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Naminė pelėda (Strix aluco).
Panevėžio regioninis padalinys.
Lylavos upelio slėnis. Kertinė miško buveinė.
Tauragės regioninis padalinys.
Šalmabudė (Mycena).
Ignalinos regioninis padalinys.
Eurazinis tetervinas (Lyrurus tetrix).
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)
Tauragės regioninis padalinys.
Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio miškas ir ežeras.
Trakų regioninis padalinys.
Kukutis (Upupa epops).
Tauragės regioninis padalinys.
Žemapelkė Ventės rago miške.
Šilutės regioninis padalinys.
Upelio šlaito kertinė miško buveinė.
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Trakų – Kušliškių miškas.
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Paprastoji lūšis (Lynx lynx).
Švenčionėlių regioninis padalinys.
Plynosios pelkė.
Tauragės regioninis padalinys.
Labanoro girios pelkinis miškas.
Ignalinos regioninis padalinys.
Šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris).
Ignalinos regioninis padalinys.
Pilkosios gervės (Grus grus).
Ignalinos regioninis padalinys.
Juodasis gandras (Ciconia nigra).
Ukmergės regioninis padalinys.
Karšuvos giria, Buveinių ežeras.
Tauragės regioninis padalinys ir Viešvilės rezervatas.
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum).
Panevėžio regioninis padalinys.
Atgal
Atgal
Atgal
Atgal
Atgal
Atgal
Atgal
