Valstybinių miškų urėdija: Smirdelės pelkėje įgyvendintas hidrologinio režimo atkūrimo projektas

Valstybinių miškų urėdija prisideda prie pelkių tvarkymo programų, siekiant išsaugoti hidrologinį pelkių režimą, degradavusius plotus paversti aktyviais ir sureguliuoti vandens lygį. Pelkės yra vienos iš svarbiausių ekosistemos dalių, kurios reguliuoja vandens režimą ir palaiko itin turtingą biologinę įvairovę. Lietuvoje pelkės užima apie 6,4% šalies teritorijos ir jų dydis varijuoja nuo keliolikos arų iki dešimčių hektarų. O kokia didelė ir įvairi pelkių pavadinimų įvairovė – VMU Rokiškio regioninio padalinio teritorijoje telkšo Notigalės ir Sacharos pelkės, Anykščių regioniniame padalinyje – Samanyčios pelkė, Šilutės regioniniame padalinyje viena žymiausių pelkių Lietuvoje ir pirmoji pasaulyje aukštapelkė, aprašyta mokslinėje monografijoje – Aukštumala. VMU Kuršėnų regioninio padalinio teritorijoje esančioje Smirdelės pelkėje šį rudenį buvo vykdomi pelkės hidrologinio režimo atstatymo darbai.

Smirdelės pelkė yra Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybės šiaurrytinėje dalyje, Kukečių seniūnijos teritorijoje, Jautmalkės I ir Gailiškės kaimų apylinkėse. Pelkė atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atrankos kriterijus. Bendras BAST Smirdėlės pelkės užimamas plotas – 26 ha.

„Viena didžiausių teritorijos gamtosauginių problemų – nepastovus hidrologinis režimas“, – teigia VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras. Praeityje iškasti sausinamieji grioviai vis dar funkcionuoja, taip sukeldami pelkės vandens lygio žemėjimą bei apaugimą sumedėjusia augalija. Dėl šių priežasčių kai kuriose vietovės dalyse tipingas pelkines buveines palaipsniui pakeičia miškų buveinės.

VMU, bendradarbiaudama su VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu, parengė BAST Smirdelės pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektą, kurio sprendiniais numatytas Smirdėlės pelkės hidrologinio režimo atkūrimas, apimantis dalį pelkės griovių sausinimo, jų patvenkimo priemones, siekiant suformuoti kiek įmanoma labiau hidrologiškai vientisą atkuriamą pelkės ekosistemą. Svarbiausi techniniai sprendiniai ir darbų technologijos, sudarant sąlygas Smirdelės pelkės hidrologinio režimo atsistatymui bei vertingųjų savybių išsaugojimui – esamų sausinimo griovių užtvenkimo darbai.

„Smirdelės pelkės hidrologinio režimo atkūrimo priemonių darbai buvo pradėti vykdyti rudenį, esant žemiausiam pelkės vandens lygiui ir šiuo metu galime jau matyti pirmuosius teigiamus projekto įgyvendinimo rezultatus“, – teigia VMU Kuršėnų regioninio padalinio vadovas Giedrius Tamošiūnas.

Smirdelės pelkėje inventorizuota 10 augalų (iš jų 1 samanų ir 9 induočių augalų), 5 gyvūnų ir 1 grybų rūšis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Taip pat nustatyta, kad teritorijoje aptinkamos saugomos pelkių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės), miškų (9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai) buveinės.

Planuojama, kad ši teritorija bus teikiama gauti FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatą, kuris parodo, kad miškas nėra tik medienos šaltinis ir jame svarbu išsaugoti tam tikras ekosistemines funkcijas.