Dalyje šalies pasiekta aukščiausia gaisringumo klasė: miškininkai prašo gamtoje elgtis atsakingai bei pristato gaisrų kilimo rizikų Lietuvos miškuose žemėlapį

Lietuvoje vyraujanti aukšta oro temperatūra ir nedidelis kritulių kiekis – itin palankūs veiksniai miško gaisrams kilti. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 29 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai 6,01 ha plote, o 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruotas 61 miško gaisras 14,83 ha plote. VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 75 kartus. Miškininkai, siekdami dar efektyviau organizuoti pajėgas ir užkardyti kilusius miško gaisrus, sukūrė gaisrų kilimo rizikų Lietuvos miškuose žemėlapį.

„Pastarosiomis dienomis dėl itin sausų ir karštų orų situacija dėl galimo miško gaisrų kilimo Lietuvos miškuose sudėtinga. Visoje šalyje vyrauja vidutinis ir didelis gaisrų pavojus – III ir IV gaisringumo klasės, o Druskininkų regione pasiekta aukščiausia, V gaisringumo klasė. Prašome poilsiautojų ypatingo dėmesio ir atsakingumo lankantis miškuose, kad galėtume mėgautis gamta bei išvengtume gaisrų keliamo pavojaus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Dažniausiai miško gaisrai kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, netinkamai naudojamų kepsninių ar numestų nuorūkų. Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, laužų nė akimirkai nepalikti be priežiūros, baigus stovyklauti visiškai užgesinti buvusias laužavietes, jokiais būdais nepalikti rusenančių anglių. Taip pat nemėtyti nuorūkų, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius.

VMU visų nuosavybės formų miškuose atlieka priešgaisrinės miško apsaugos funkcijas – nuo miško gaisrų saugo visus Lietuvos miškų plotus, kurie sudaro daugiau nei 2,2 mln. ha. Pusė Lietuvos miškų  yra didelio ir vidutinio gamtinio degumo miškai, kuriuos sudaro pušynai ir eglynai, o didžiausiais miško gaisrų rizikos pavojus yra būtent spygliuočių iki 40 metų medynuose. Mažo gamtinio degumo miškai – lapuočių medynai, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų (stichinių sausrų) ir šiuose miškuose gali kilti žemutiniai bei durpiniai požeminiai gaisrai.

Kasmet Lietuvos miškuose kyla vidutiniškai pora šimtų gaisrų. Dalyje šalies miškų stebėjimą miškininkai vykdo antžemine automatine miško gaisrų tebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda, miško gaisrų paieškai naudojami 27 dronai, 50 priešgaisrinių automobilių, 41 padidinto pravažumo lengvasis automobilis, kuriuose sumontuotos 200-1000 litrų vandens talpyklos, 15 vandens cisternų, kuriose gali būti gabenama nuo 3 iki 10 t vandens, budi 48 pagrindinės priešgaisrinės komandos, sudarytos iš 200 papildomai samdomų darbuotojų, rezervines komandas sudaro apie 950 specialistų pajėgos, kurios bet kuriu metu gali būti pasitelktos plintantiems miško gaisrams gesinti. 2023 m. VMU įsigijo 27 šešiaračius mini traktorius, sukomplektuotus priešgaisriniais moduliais, turinčiais aukšto slėgio siurblius, kurie gali gabenti 0,2 m³ vandens. Dėl ypatingai didelio pravažumo, didelio manevringumo ir nedidelės masės bei gabaritų, šešiaračiai mini traktoriai sudaro galimybes greitai surasti ir lokalizuoti kilusius miško gaisrus iki jų išsiplėtimo net ir tose vietose, kurios kitiems priešgaisriniams automobiliams yra nepasiekiamos.

Miškininkai, siekdami efektyviai organizuoti pajėgas ir užkardyti kilusius miško gaisrus, vertina gaisrų kilimo rizikas miškuose – atlieka kompleksinį teritorijų ir veiklų vertinimą. Be medyno degumo klasių kiekvienoje teritorijoje/girininkijoje, vertinami miško lankytojų srautai rekreaciniuose objektuose, analizuojami statistiniai/geografiniai gaisrų kilimo duomenys bei jų informacija integruojama į žemėlapio sluoksnius. Pavyzdžiui, 2019-2023 m. laikotarpiu kilo 731 miško gaisras. Šių kelerių ankstesnių metų statistika – vienas iš kompleksinių vertinimo rodiklių nustatant miško gaisrų rizikos pavojų.

Papildomas dėmesys organizuojant priešgaisrinę apsaugą skiriamas ir saugomoms teritorijoms. Nevienodas miškininkavimo režimas skirtingo tipo saugomose teritorijose sudaro skirtingas ekosistemos vystymosi sąlygas bei negyvos medienos sankaupas, todėl miškininkai daugiausia dėmesio skiria Vakarų taigos Europos Bendrijos svarbos buveinėms, papildomam 35,5 tūkst. ha plotui, kadangi vykdant ūkinę veiklą iš jų nėra šalinama susidaranti negyva mediena, tad čia gausu sausuolių bei virtuolių.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių. Jeigu pamatėte gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.