100 metų kelionė
„Miškotvarkos atsiradimą, jos praeities, dabarties ir ateities darbų būtinumą lemia neišvengiamas žmogaus poreikis naudotis miškų materialinėmis, socialinėmis ir ekologinėmis gėrybėmis, kartu užtikrinant jų pilnavertį atkūrimą, užauginimą ir išsaugojimą ateities kartoms“
Miškotvarkininkas Algirdas Brukas
Lietuvos miškotvarka –
100 metų kelionė
1559 m.
Lietuvos miškų tvarkymo pradžia yra laikomas didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pavedimu Mstibogovo seniūno Grigorijaus Valavičiaus 1559 m. atliktas didžiojo kunigaikščio girių ir žvėrių perėjų aprašymas (revizija). Jame aprašytos girių ribos, kurias stengtasi vesti natūraliais gamtiniais objektais – upeliais, paežerėmis.
LDK miškų administravimas ir tvarkymas buvo vykdomas pagal Karališkųjų girininkų įstatymą, priimtą 1567 02 27 Knišine.
1636–1800 m.
1636–1641 m. karaliaus Vladislovo Vazos pavedimu Petras Dalmantas Isaikovskis ir Christoforas Belozaras atliko karališkųjų girių ordinaciją.
Buvo suformuotos girininkijos ir tarnybos, nustatytos darbuotojų teisės ir pareigos.
Miškai pradėti naudoti tausiau: pereita nuo jų kirtimo, pavertimo žemės ūkio naudmenomis ir beveik neriboto medienos eksporto prie miško naudojimo vietos reikmėms tenkinti bei medžioklės ūkiui plėtoti.
Plotuose, kuriuose buvo įkurtos girininkijos, nustatyto tausojamojo režimo buvo laikomasi beveik iki XIX a. pradžios.
1801–1918 m.
Miškotvarkos darbai Lietuvoje anksčiausiai pradėti Klaipėdos krašte. Lietuvos teritorijoje išlikęs 1790 m. parengtas karališkųjų miškų Kliošių administracinio vieneto miškų tvarkymo planas yra vienas seniausių Europoje.
Čia anksčiau nei kituose Lietuvos miškuose buvo reguliuojamas miško naudojimas, atliekami miško želdinimo darbai ir sukurtas racionalus kvartalų, kelių bei sausinimo griovių tinklas.
Analogiškai darbai buvo vykdomi ir Rusijos imperijos valdomoje Lietuvos dalyje. Visi valstybiniai ir kai kurie privatūs dvarų miškai buvo bent vieną kartą sutvarkyti iki XX a. pradžios.
1894–1907 m. laikotarpiu miškotvarkos darbų vykdymą Lietuvoje organizavo miškotvarkos Lietuvoje įkūrėjas Povilas Matulionis.
1918–1941 m.
1922 m. Žemės ūkio ministerijos Miškų departamente įkurtas Miškotvarkos skyrius, o jo įkūrėjas Povilas Matulionis – miškininkystės mokslų Lietuvoje pradininkas.
Miškotvarkos darbai kasmet buvo vykdomi 50–70 tūkst. ha miškų plote dviejose–penkiose urėdijose.
1926 m. pradėtas aplinkinių miško sienų teodolitinis matavimas ir planšetų (planų) braižymas pagal koordinates.
Iš pradžių miško vidaus situacijos nuotrauka buvo daroma spindiniu metodu, spindžius kertant kas 100 metrų. Nuo 1932 m. miškai inventorizuoti instrumentais, matuojant kiekvieną taksacinį sklypą.
1918–1941 m.
Medynų taksacija buvo atliekama vizualiniu būdu nustatant medynų rūšinę sudėtį, aukštį, skersmenį, skalsumą bei tūrį. Matavimams naudota matavimo lazda-aukštimatis bei amžiaus grąžtas.
Iki 1926 m. taksaciniai rodikliai buvo surašomi abrise, o vėliau įvestas specialus taksacinis žurnalas.
1933 m. pradėti miško tipų aprašymo ir medynų prieaugio nustatymo darbai.
Medynų planai buvo braižomi pantografavimo būdu ir dažomi akvarele.
Iki 1940 m. imtinai buvo sutvarkyta 1 154 tūkst. ha Lietuvos miškų.
1946–1958 m.
Iki 1950 m. buvo inventorizuoti visi valstybiniai miškai.
Nuo 1946 m. miškai skirstomi į dvi grupes – apsauginius ir eksploatacinius miškus.
Matavimai analogiški tarpukario matavimams, o aplinkinės ribos matuojamos teodolitu.
1950 m. inventorizuojant Varėnos ir Druskininkų miškus, sklypams išskirti buvo išbandyta aerofotonuotrauka.
1951–1953 m. dėl administracinių ir ūkinių vienetų reorganizavimo miškotvarkos medžiaga buvo pertvarkyta kameraliniu būdu, taip pat buvo projektuojami sausinimo darbai.
1959–1965 m.
Inventorizuojant miškus naudojamos aerofotonuotraukos, taip pat ir spalvotos. Dešifruotos aerofotonuotraukos buvo naudojamos taksaciniams sklypams išskirti ir planams sudaryti.
Buvo optimizuojamas miško kvartalų dydis. Kvartalai buvo mažinami, siekta, kad daugumos jų plotas neviršytų 50 ha.
Atliekant vizualiąją taksaciją, nuo medyno vertinimo pagal vyraujančią medžių rūšį pereita prie visų jo sudedamųjų rūšių vertinimo.
Brandžių medynų inventorizacija buvo vykdoma ištisiniais ir juostiniais metodais, taip pat taikant kampinio matavimo metodą.
Pradėti naudoti amžiaus grąžtai bei aukštimačiai.
1966–1989 m.
Vykdomi dirvožemių tyrimai ir kartografavimas.
Miško žemė suskirstoma į pastovius ūkinius ir taksacinius sklypus, nustatant tikslinę bei optimalią medyno sudėtį brandos amžiuje ir pagrindines ūkines priemones tokiems medynams suformuoti.
Bręstantys ir brandūs medynai inventorizuojami atrankiniais ir instrumentiniais metodais, įvertinami selekciniu požiūriu.
Nustatomos pašarų išteklių grupės, siekiant pagrįsti kanopinių žvėrių leistiną tankumą, taip pat rengiami medžioklėtvarkos projektai.
Vykdoma vaistinių ir uoginių miško augalų inventorizacija.
Miestų miškų tvarkymas rekreaciniu požiūriu pradėtas Vilniuje 1962 m., o Kaune – 1969 m.
1966–1989 m.
Nuo 1970 m. tobulinamos miškotvarkos darbų technologijos, duomenims apdoroti pradedamos naudoti elektroninės skaičiavimo mašinos, popierinius archyvus pakeičia elektroninės duomenų bazės.
1984 m. sukuriama duomenų bazių valdymo sistema „L“. Į skaitmenines duomenų bazes suvedami ir koreguojami miško inventorizacijos duomenys, atliekama duomenų analizė, spausdinamos įvairios ataskaitos, taksoraščiai. Duomenys atnaujinami (aktualizuojami) panaudojant medynų augimo eigos lenteles, medynų našumo modelius.
Medynų amžiaus klasių lentelės sudaromos pagal sudedamąsias medžių rūšis, siekiant tikslinės ūkinės veiklos analizės bei kirtimo normos pagrindimo.
1990–1999 m.
1990–1995 m. miškų inventorizacijos darbai nevykdomi, miškotvarkininkai dalyvauja žemės reformos darbuose, kurių tikslas – įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę, grąžinant nusavintą žemę.
50–80 specialistų vykdė miškų grąžinimo darbus visoje Lietuvoje. Miškotvarkos specialistai suprojektavo ir parengė dokumentus, reikalingus grąžinti 220 tūkst. ha plotą, kurį daugiausia sudarė miškai.
1994 m. parengtas pirmas privataus miško vidinės miškotvarkos projektas.
1997 m. parengtos valstybinės reikšmės miškų schemos, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimu.
1990–1999 m.
1994 m. pradėtas geoinformacinių sistemų (GIS) diegimas ir pritaikymas inventorizacijos duomenims apdoroti. Sukurtos pirmosios GIS duomenų bazės.
1995 m. Biržų miškų urėdijos miškai sutvarkyti naudojant GIS.
1999 m. sukurtas ir pradėtas naudoti integruotas taksacinis abrisas, užtikrinęs sklypinių duomenų tarp dviejų miškų inventorizacijų jungtį.
1995 m.
Nuo 1995 m. sklypinė miškų inventorizacija vykdoma GIS pagrindu. Sklypinė miškų inventorizacija užtikrina informacijos, reikalingos veiklos sprendimams sklypo lygmeniu priimti, surinkimą, sudaro sąlygas organizuoti tvarų miškų tvarkymą.
Visi miškų tvarkymo darbai šalyje vykdomi vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektais. Kasmet parengiama 3–3,5 tūkst. vidinės miškotvarkos projektų privatiems miškams ir iki 10 projektų – valstybiniams miškams. Šiuo metu yra apie 30 000 galiojančių projektų.
1998 m.
1998 m. pradėta nepertraukiama, atrankos metodais grindžiama nacionalinė miškų inventorizacija (NMI). NMI paskirtis – pateikti objektyvius ir operatyvius duomenis apie visos šalies miškų išteklius ir jų kaitą, reikalingus strateginio lygmens planavimo uždaviniams spręsti.
Kasmet permatuojamas penktadalis iš 6 000 miško žemėje išskirtų pastovių apskaitos barelių, tolygiai išdėstytų visoje Lietuvos miškų teritorijoje.
2012 m. miškams skirtas NMI barelių tinklas buvo išplėstas į visą šalies teritoriją, siekiant objektyviai ir operatyviai įvertinti žemės naudojimą ir jo kaitą.
2022 m. baigtas penktasis barelių permatavimas.
2000–2009 m.
2000 m. pradėta kurti Lietuvos miško išteklių integruota informacinė sistema (LMIIIS).
1998–2000 m. miškų inventorizacijai ir matavimams diegtos GPS technologijos.
1997–2000 m. miškotvarkos darbams buvo bandoma naudoti kosminius vaizdus.
2000–2001 m. buvo išbandomas ir miškotvarkos darbams pradėtas naudoti imtuvas EMAP.
2001 m. pradėta tikslingai fotografuoti Lietuvos miškus iš oro ir gaminti ortofotoplanus, naudojant spektrozonines aerofotonuotraukas.
2000–2009 m.
1998–2001 m. sukurtas Lietuvos miško išteklių dinamikos prognozavimo modelis „Kupolis“. Modelis integruoja medynų duomenis iš miško sklypų duomenų bazės, medynų dinamikos ir naudojimo modelius, miškų auginimo, reguliavimo ir apsaugos nuostatus bei normatyvus. Jis leidžia įvertinti įvairių miško auginimo bei ekonominio reguliavimo scenarijų rezultatus ir efektyvumą.
2000–2009 m.
2003 m. įsteigtas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras – oficialus informacijos apie miško žemę šaltinis, integruotas į bendrą valstybės registrų sistemą.
2003 m. Ignalinos miškų urėdija parengė bandomąjį gamtosauginį ir rekreacinį projektą. Nuo 2006 m. tokie projektai tapo miškotvarkos projektų sudedamąja dalimi.
2001–2005 m. Lietuvoje įgyvendintas bandomasis kertinių miško buveinių inventorizacijos projektas. Pagrindinis jo tikslas buvo sukurti kertinių miško buveinių klasifikaciją ir inventorizacijos metodiką bei inventorizuoti šias buveines Lietuvoje.
2000–2009 m.
2008–2009 m. išbandytos lazerinio skenavimo (LiDAR) technologijų taikymo miškų inventorizacijai ir stebėsenai galimybės.
Nuo 2008 m. regioniniu lygmeniu, taikant pritaikytą nacionalinės miškų inventorizacijos technologiją, inventorizuojami brandūs valstybinės reikšmės III–IV grupių miškų medynai.
2010–2021 m.
2012–2013 m. pradėta nustatyti miškuose esančių stabilių objektų geografines koordinates, siekiant sukurti miškų georeferencinį pagrindą ir sudaryti sąlygas nepertraukiamai miškotvarkai vykdyti.
Nuo 2014 m. elektroniniu būdu visuomenei ir specialistams palaipsniui atveriami aktualūs miškotvarkos duomenys.
2015 m. sukurti ir mobiliuosiuose įrenginiuose pradėti naudoti teminiai miškų žemėlapiai.
2010–2021 m.
2016 m., plėtojant nepertraukiamos miškotvarkos idėją, suformuota jos vykdymo koncepcija.
Nuo 2018 m. visuotinę valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją pakeitė valdytojo ar savininko iniciatyva vykdoma inventorizacija.
2019–2020 m. nuotoliniais metodais identifikuoti šalies miškuose plynai iškirsti plotai.
2020 m. pradėta atskirai inventorizuoti medžių savaiminukais apaugusius ne miško žemės plotus (naujus miškus).
2017 m.
Siekiant įgyvendinti nuolatinio miškininkystės informacijos rinkimo, atnaujinimo ir miškų tvarkymo sprendimų priėmimo principą, 2017 m. šalies valstybiniuose miškuose pradėta vykdyti nepertraukiama miškų inventorizacija.
Vykdant inventorizaciją siekiama turėti nuolat atnaujinamus duomenis apie valstybinius miškus sklypų lygmeniu, stebėti medynų raidą ir priimti savalaikius sprendimus, atitinkančius darnaus miškų ūkio reikalavimus.
VMU planuoja periodinę miškotvarką paversti nepertraukiamu procesu. Nuo 2027 m. numatoma nuolat inventorizuoti visus valdomus miškus, kontroliuoti ir apskaityti atliktas ūkines priemones. Šių procesų metu sukaupta informacija bus naudojama miškotvarkai planuoti.
2022 m.
Miškų inventorizacija modernizuojama diegiant tikslesnes ir patikimesnes, matavimais pagrįstas technologijas – pradedami naudoti iš orlaivių atliekamo lazerinio skenavimo duomenys.
Medžiams identifikuoti ir jų parametrams nustatyti naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos žemės paviršiaus lazerinio skenavimo skaitmeniniai erdviniai taškų duomenys.
Ateities darbai
• Nepertraukiama miškotvarka: inventorizacija sklypų lygmeniu ir operatyvus projektavimas.
• Duomenų rinkimas nuotoliniais metodais ir LiDAR duomenų naudojimas.
• Duomenų atnaujinimo ir ūkinės veiklos projektavimo automatizavimas.
• Sprendimų paramos sistemų naudojimas.
• Dirbtiniu intelektu grindžiami sprendimai.
• Vieninga miškų informacinė sistema.
