Lietuvos miškų tvarkymo pradžia yra laikomas didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pavedimu Mstibogovo seniūno Grigorijaus Valavičiaus 1559 m. atliktas didžiojo kunigaikščio girių ir žvėrių perėjų aprašymas (revizija). Aprašytos girių ribos, kurias stengtasi vesti natūraliais gamtiniais objektais – upeliais, paežerėmis.

LDK miškų administravimas ir tvarkymas buvo vykdomas pagal Karališkųjų girininkų įstatymą, priimtą 1567 02 27 Knišine.

1636-1641 m. Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Vladislovo Vazos pavedimu Petro Dalmanto Isaikovskio ir Christoforo Belozaro atlikta karališkųjų girių ordinacija (sutvarkymas).

Suformuotos girininkijos, tarnybos, nustatytos darbuotojų  teisės ir pareigos.

Pereita nuo miškų kirtimo ir vertimo žemės ūkio naudmenomis, beveik neriboto medienos eksporto, prie labiau tausojančio miško naudojimo skirto vietinių reikmių tenkinimui bei medžioklės ūkio vystymo.

Plotuose, kuriuose buvo įkurtos girininkijos, nustatyto tausojamojo režimo buvo laikomasi beveik iki XIX a. pradžios.

Miškotvarkos darbai Lietuvoje anksčiausiai pradėti Klaipėdos krašte. Lietuvos teritorijoje seniausi Europoje yra išlikę 1790 metų “Karališkųjų miškų Kliošių administracinio vieneto planas pagal žemės naudmenas, medžių rūšis ir amžiaus klases.

Čia anksčiau nei kituose Lietuvos miškuose ne tik buvo reguliuojamas miško naudojimas ir atliekami miško želdinimo darbai, bet ir sukurtas racionalus kvartalų, kelių bei sausinimo griovių tinklas.

Analogiškai darbai buvo vykdomi ir Rusijos imperijos valdomoje Lietuvos dalyje. Visi valstybiniai ir kai kurie privatūs dvarų miškai buvo bent vieną kartą sutvarkyti iki XX a. pradžios

1894 – 1907 m. laikotarpiu miškotvarkos darbų vykdymą Lietuvoje organizavo miškotvarkos Lietuvoje įkūrėjas Povilas Matulionis.

1922 metais Žemės ūkio ministerijos Miškų departamente įkurtas Miškotvarkos skyrius, o jo įkūrėjas Povilas Matulionis – miškininkystės mokslų Lietuvoje pradininkas.

Miškotvarkos darbai kasmet buvo vykdomi 50 – 70 tūkst. ha miškų plote, dviejose-penkiose urėdijose.

1926 m. pradėtas aplinkinių miško sienų teodolitinis matavimas ir planšetų (planų) braižymas pagal koordinates.

Vidaus situacijos nuotrauka pradžioje buvo daroma spindiniu metodu, spindžius kertant kas 100 metrų. Nuo 1932 m. inventorizuojami miškai buvo matuojami instrumentais, apeinant kiekvieną taksacinį sklypą.

Medynų taksacija buvo atliekama vizualiniu būdu nustatant medynų rūšinę sudėtį, aukštį, skersmenį, skalsumą bei tūrį. Matavimams naudota matavimo lazda – aukštimatis bei amžiaus grąžtas.

Iki 1926 m. taksaciniai rodikliai buvo surašomi abrise, o vėliau įvestas specialus taksacinis žurnalas.

1933 m. pradėtas miško tipų aprašymas, medynų prieaugio nustatymas.

Medynų planai gaminami pantografavimo būdu bei dažomi akvarele.

Iki 1940 metų imtinai buvo sutvarkyta 1154 tūkst. ha Lietuvos miškų.

Iki 1950 m. buvo inventorizuoti visi valstybiniai miškai.

Nuo 1946 m. miškai skirstomi į dvi grupes – apsauginius ir eksploatacinius.

Matavimai analogiški tarpukario matavimams, aplinkinės ribos matuojamos teodolitu.

1950 m. inventorizuojant Varėnos ir Druskininkų miškus sklypams išskirti išbandoma aerofotonuotrauka.

1951-1953 m. kameraliai pertvarkyta miškotvarkos medžiaga dėl administracinių bei ūkinių vienetų reorganizavimo, projektuoti sausinimo darbai.

Inventorizuojant miškus naudojamos aerofotonuotraukos, taip pat ir spalvotos. Dešifruotos jos tapo pagrindu išskiriant taksacinius sklypus ir gaminant planus.

Atliktas miško kvartalų dydžio optimizavimas. Kvartalai mažinami, siekiama, kad daugumos kvartalų plotas neviršytų 50 ha.

Vizualiojoje taksacijoje buvo pereita nuo taksacijos pagal vyraujančią medžių rūšį sklype prie taksacijos pagal visas medyno sudedamąsias rūšis.

Brandžių medynų inventorizacija vykdoma ištisiniu, juostiniu metodais bei kampinio matavimo metodu, panaudojant Bitterlicho prietaisą.

Pradėti naudoti amžiaus grąžtai bei aukštamačiai.

Vykdomas dirvožemių tyrimas ir kartografavimas.

Miško žemė suskirstoma į pastovius ūkinius ir taksacinius sklypus, nustatant tikslinę bei optimalią medyno sudėtį brandos amžiuje ir pagrindines ūkines priemones tokiems medynams suformuoti.

Bręstantys ir brandūs medynai inventorizuojami atrankiniais ir instrumentiniais metodais, įvertinami selekciniu požiūriu.

Nustatomos pašarų išteklių grupės, siekiant pagrįsti kanopinių žvėrių leistiną tankumą, rengiami medžioklėtvarkos projektai.

Vykdoma vaistinių ir uoginių miško augalų inventorizacija.

Vykdomas miestų miškų tvarkymas rekreaciniu požiūriu: Vilnius 1962 m., Kaunas 1969 m.

Nuo 1970 m. tobulinamos miškotvarkos darbų technologijos, duomenų apdorojime pradedamos naudoti elektroninės skaičiavimo mašinos, popierinius archyvus pakeičia elektroninės duomenų bazės.

1984 m. sukuriama duomenų bazių valdymo sistema „L“. Į skaitmenines duomenų bazes suvedami ir koreguojami miško inventorizacijos duomenys, atliekama duomenų analizė, spausdinamos įvairios ataskaitos, taksoraščiai. Duomenys atnaujinami (aktualizuojami), panaudojant medynų augimo eigos lenteles, medynų našumo modelius.

Medynų amžiaus klasių lentelės sudaromos pagal sudedamąsias medžių rūšis, siekiant tikslinės ūkinės veiklos analizės bei kirtimo normos pagrindimo.

1990-1995 m. miškų inventorizacijos darbai nevykdomi, miškotvarkininkai dalyvauja žemės reformos darbuose, kurių tikslas: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę, grąžinant nusavintą žemę.

50 – 80 specialistų vykdė miškų grąžinimo darbus visoje Lietuvoje. Miškotvarkos specialistai suprojektavo ir parengė dokumentus 220 tūkst. ha, pagrindinai miškų, grąžinimui.

1994 m. parengiamas pirmas privataus miško vidinės miškotvarkos projektas.

1997 m. parengiamos valstybinės reikšmės miškų schemos, kurios patvirtinamos Vyriausybės nutarimu.

1994 m. pradedamas geoinformacinių sistemų (GIS) diegimas ir pritaikymas inventorizacijos duomenims apdoroti. Sukuriamos pirmosios GIS duomenų bazės.

1995 m. Biržų miškų urėdijos miškai sutvarkomi naudojant GIS.

1999 m. sukuriamas ir pradedamas naudoti integruotas taksacinis abrisas, užtikrinęs sklypinių duomenų tarp dviejų miškų inventorizacijų jungtį.

Nuo 1995 m. sklypinė miškų inventorizacija vykdoma GIS pagrindu. Sklypinė miškų inventorizacija užtikrina informacijos, reikalingos veiklos sprendimams sklypo lygiu priimti, surinkimą, sudaro sąlygas organizuoti tvarų miškų tvarkymą.

Visi miškų tvarkymo darbai šalyje vykdomi vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektais. Kasmet parengiama 3-3,5 tūkst. vidinės miškotvarkos projektų privatiems miškams ir iki 10 – valstybiniams. Šiuo metu yra apie 30 000 galiojančių projektų.

1998 m. pradėta nepertraukiama, grindžiama atrankos metodais, nacionalinė miškų inventorizacija (NMI). NMI paskirtis – pateikti objektyvius ir operatyvius duomenis apie visos šalies miškų išteklius, jų kaitą, skirta strateginio lygmens planavimo uždaviniams spręsti. Kasmet yra permatuojamas penktadalis, miško žemėje išskirtų 6000 pastovių apskaitos barelių, tolygiai išdėstytų visoje Lietuvos miškų teritorijoje. 2012 metais NMI barelių tinklas, skirtas miškams, buvo išplėstas visai šalies teritorijai, siekiant objektyviai ir operatyviai įvertinti žemės naudojimą ir žemės naudojimo kaitą. 2022 metais yra baigtas penktasis barelių permatavimas.

2000 m. pradėtas Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos (LMIIIS) kūrimas.

1998-2000 m. pradėtas GPS technologijų įdiegimas miškų inventorizacijoje, miškų matavimuose.

1997 – 2000 m. vykdomas kosminių vaizdų panaudojimo miškotvarkos darbuose bandymas.

2000 – 2001 m. miškotvarkos darbuose išbandomas ir pradedamas naudoti imtuvas EMAP.

2001 m. pradėtas tikslinis Lietuvos miškų aerofotografavimas, ortofotoplanų, panaudojant spektrozonines aerofotonuotraukas, gamyba.

1998 -2001 m. sukurtas Lietuvos miško išteklių dinamikos prognozės modelis KUPOLIS. Modelis integruoja medynų duomenis iš miško sklypų duomenų bazės, medynų dinamikos ir naudojimo modelius, miškų auginimo, reguliavimo, apsaugos nuostatus ir normatyvus. Leidžia įvertinti įvairių miško auginimo bei ekonominio reguliavimo scenarijų rezultatus ir efektyvumą.

2003 m. Įsteigiamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras: oficialus informacijos apie miško žemę šaltinis, integruojamas į vieningą valstybės registrų sistemą.

2003 m. Ignalinos m. u. parengiamas pilotinis gamtosauginis-rekreacinis projektas. Šie projektai nuo 2006 m.   tampa sudedamosiomis miškotvarkos projektų dalimis;

2001-2005 m. įgyvendinamas kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje bandomasis projektas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti kertinių miško buveinių klasifikaciją, jų inventorizacijos metodiką ir inventorizuoti kertines miško buveines Lietuvoje.

2008-2009 m. atliktas Lazerinio skenavimo (LiDAR) technologijų naudojimo miškų inventorizacijoje bei stebėsenoje galimybių bandymas.

Nuo 2008 m. adaptavus nacionalinės miškų inventorizacijos technologiją, inventorizuojami valstybinės reikšmės III-IV grupės miškų brandūs medynai regionų lygmeniu.

2012-2013 m. pradėtos matuoti miškuose esančių stabilių objektų geografinės padėtys, siekiant sukurti miškų georeferencinį pagrindą ir sudaryti sąlygas nepertraukiamai miškotvarkai organizuoti.

Nuo 2014 m. panaudojus elektronines priemones palaipsniui atveriami visuomenei ir specialistams aktualūs miškotvarkos duomenys.

2015 m. sukuriami ir mobiliuosiuose įrenginiuose pradedami naudoti teminiai miškų žemėlapiai.

2016 m. plėtojant nepertraukiamos miškotvarkos idėją, suformuojama jos vykdymo koncepcija.

Nuo 2018 m. visuotinė valstybinė sklypinė miškų inventorizacija pakeičiama valdytojo/savininko iniciatyva vykdoma inventorizacija.

2019-2020 m. nuotoliniais metodais atliktas šalies miškuose įvykdytų plynų miško kirtimų plotų identifikavimas.

2020 m. pradėta atskira medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų (naujų miškų) inventorizacija.

Siekiant įgyvendinti nuolatinio miškininkystės informacijos rinkimo, atnaujinimo bei miškų tvarkymo sprendimų priėmimo principą 2017 m. šalies valstybiniuose miškuose pradedami nepertraukiamos miškų inventorizacijos darbai.

Vykdant inventorizacijos darbus siekiama turėti nuolat aktualius duomenis apie valstybinius miškus sklypo lygyje, stebėti medyno raidą ir priimti savalai­kius sprendimus, atitinkančius darnaus miškų ūkio reikalavimus.

VMU planuoja periodinę miškotvarką paversti nepertraukiamu procesu, nuo 2027 m. nuolatos vykdant visų valdomų miškų inventorizaciją bei atliktų ūkinių priemonių kontrolę ir apskaitą, šių procesų metu suformuotos miško išteklių duomenų bazės naudojamos miškotvarkos planavimui.

Miškų inventorizacija modernizuojama įdiegiant tikslesnes ir patikimesnes matavimais grįstas technologijas – pradedami naudoti iš orlaivių atliekamo lazerinio skenavimo duomenys.

Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeniniai erdviniai žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenys naudojami miško medžiams identifikuoti bei jų parametrams nustatyti.

Nepertraukiama miškotvarka (inventorizacija sklypo lygiu ir operatyvus projektavimas), duomenų rinkimas nuotoliniais metodais, LiDAR duomenų naudojimas, duomenų atnaujinimo ir ūkinės veiklos projektavimo automatizavimas, sprendimų paramos sistemų naudojimas, dirbtiniu intelektu grįsti sprendimai, vieninga miškų informacinė sistema.