Vertindami medyną, vykdome biržių atrėžimą – atribojami kirtimui parinkti medynų sklypai, pamatuojamas iškertamų medžių tūris, atrenkami, paliekami ir paženklinami biologinei įvairovei paliekami medžiai.

Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis aplink saugomų paukščių, nurodytų lentelėje, lizdavietes nustatome nurodyto spindulio veisimosi vietas, kuriose ribojami miško kirtimai. Saugomų paukščių veisimosi vietose draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai.

Vykdydami visus miško kirtimus, biržėse paliekame medžius su paprastojo suopio ir kranklio lizdais, medžius, kuriuose yra uoksai, drevės, ir prie jų formuojame biologinei įvairovei svarbių medžių grupes.

VMU reguliariai vykdo stebėseną, kad įvertintų gamtinių vertybių būklės pokyčius, ir koreguoja savo ūkinės veiklos strategijas taip, kad užtikrintų veiksmingą šių vertybių apsaugą.

Vykdome pagrindinius miško kirtimus. Šie kirtimai vykdomi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuojant produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiant medieną ir sudarant palankias sąlygas naujiems, našiems bei atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas. Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi: II–IVA miškų grupių miškuose – ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Miško kirtimų taisyklėse (II miškų grupės miškuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai miško kirtimai); retuose III ir IVA miškų grupių bręstančiuose medynuose; IVB miškų grupėje (trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose) – ne jaunesniuose kaip 15 metų amžiaus medynuose. Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas IV miškų grupės miškuose – 8 ha, III miškų grupės miškuose – 5 ha.

Intensyviai žvalgome vidutinio ir brandaus amžiaus medynus, kuriuose eglės sudaro ne mažiau 50 procentų visų medžių, taip pat tuos sklypus, kuriuose prieš 1-3 m. buvo žievėgraužio tipografo pažeistų eglių, bei vykdome šviežių ir 2-3 m. kirtaviečių pakraščių žvalgymą, papildomą dėmesį skiriant šių kirtaviečių saulėtosioms pusėms.

Sanitariniais miško kirtimais iškertame žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Spygliuočius, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo iškertame sanitariniais miško kirtimais ir išvežame ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio, arba nužieviname (žievę būtina užkasti arba sudeginti) arba kenkėjai sunaikinami kitais būdais.

Kiekvienais metais kovo mėnesį visoje šalyje iškeliame virš 8000 inkilų, rengdami tradicine tapusią šventę „Paukščiai grįžta namo“, kuri pritraukia miško mylėtojus iš visos Lietuvos. Į šią akciją kviečiame prisijungti moksleivius bei Jaunųjų miško bičiulių sambūrio jaunuolius. Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Skruzdės miškuose yra labai svarbūs entomofagai. Kenksmingi vabzdžiai sudaro didžiąją dalį skruzdėlių mitybinio raciono – tai labai svarbu masinio miško kenkėjų dauginimosi židiniuose. Skruzdėlių priešai yra meletos, geniai, lipučiai, bet daugiausiai žalos padaro šernai. Nuo šernų skruzdėlynai tveriami tribriaunių ar keturbriaunių piramidžių formos pernešamais užtvarais arba stacionaria tvora iš ne mažiau kaip trijų horizontalių karčių. Stacionarūs kuolai įkalami ar įstatomi į išgręžtas duobes ne arčiau kaip 0,5 m nuo išorinio skruzdėlyno kupolo ribos. Vidutiniškai 1 ha miško tveriami ir prižiūrimi 2 skruzdėlynai. Tveriami ne mažesni nei 1 m skersmens ir 0,4 m aukščio gyvybingi skruzdėlynai. Sutaisomi seniau aptverti skruzdėlynai. Daugiausiai skruzdėlynų aptinkama brandžių ir pribręstančių medynų spygliuočių miškuose.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Jau dvejus metus iš eilės rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Vykdome pagrindinius miško kirtimus. Šie kirtimai vykdomi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuojant produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiant medieną ir sudarant palankias sąlygas naujiems, našiems bei atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas. Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi: II–IVA miškų grupių miškuose – ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Miško kirtimų taisyklėse (II miškų grupės miškuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai miško kirtimai); retuose III ir IVA miškų grupių bręstančiuose medynuose; IVB miškų grupėje (trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose) – ne jaunesniuose kaip 15 metų amžiaus medynuose. Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas IV miškų grupės miškuose – 8 ha, III miškų grupės miškuose – 5 ha.

Esame savanoriškai įsipareigoję laikytis Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto, plečiame teritorijas, kuriose nevykdome ūkinių priemonių. Didžiausias dėmesys yra skiriamas toms teritorijoms, kuriuose yra didelė tikimybė aptikti retų bei nykstančių rūšių.

Ypatingą dėmesį skiriame perbrendusių spygliuočių medynų žvalgymui, nes šie medynai nėra tokie atsparūs abiotinių veiksnių poveikiui bei, kaip antriniam trikdžiui galinčioms atsirasti medžių liemenų kenkėjų invazijoms.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Jau dvejus metus iš eilės rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Prižiūrime daugiau kaip 37 tūkst. kelių tinklą, kuriuo naudojasi ne tik miškininkai, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, bet ir visi gyventojai bei privačių miškų savininkai. Įprastai darbai keliuose vyksta ištisus metus, kad būtų išlaikyta kuo geresnė jų būklė, o vykdant medienos išvežimą iš miškų atsižvelgiama į gamtines sąlygas, ypač lietingus periodus, kuomet išvežimo apimtys saugant kelius sumažinamos, kad gilios provėžos nekeltų nepatogumų miško lankytojams.

Prižiūrime daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant miškuose. Tam sukurtas rekreacinių objektų žemėlapis, kuriame kone kiekvienas ras vietą, kurią norėtų patyrinėti iš arčiau. Žemėlapyje galima rasti virš 1160 rekreacinių objektų: pažintinių takų, stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų. Taip pat lankytojai ras trumpus objektų aprašus, jų nuotraukas bei atsakingų padalinių kontaktus.

Miškininkai nuolat prižiūri, taiso, remontuoja esančius ir įrengia naujus rekreacinius objektus, kurių ne vienas jau yra tapęs tikrais traukos taškais miško lankytojams. Visi Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimi rekreaciniai objektai yra nemokami ir atviri ištisus metus.

Žemėlapis lankytojams pasiekiamas – https://vmu.lt/visuomenei/.

Kertinių miško buveinių, Europos Bendrijos svarbos buveinių tvarkymas ir priežiūra užtikrina šių buveinių tinkamą ilgalaikį apsaugos statusą. Klaidinga yra manyti, jog geriausia buveinių apsauga, tai nevykdymas jokių ūkinių priemonių. Todėl vykdydami gamtotvarkos darbus įvertiname planuojamas tvarkymo ir apsaugos priemones, skirtas saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų palankiai apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti.

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Jau dvejus metus iš eilės rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Vadovaujantis Sanitarinių miško kirtimų vykdymo Europos Bendrijos svarbos buveinėse, patenkančiose į buveinių apsaugai svarbias teritorijas, didelės gamtinės vertės miškuose, kertinėse miško buveinėse ir potencialiose kertinėse miško buveinėse tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) patvirtinto VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. Nr. ĮS-20-26, punktų 5 ir 6 nuostatomis:

Plynuosius ir atrankinius sanitarinius miško kirtimus, išskyrus Aprašo 6 punkte numatytus atvejus, draudžiama vykdyti:

5.1. miško sklypuose, kuriuose inventorizuotos Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios miškų buveinės: vakarų taiga (9010*), plačialapių ir mišrūs miškai (9020*), žolių turtingi eglynai (9050), spygliuočių miškai ant ozų (9060), medžiais apaugusios ganyklos (9070), pelkėti lapuočių miškai (9080), skroblynai (9160), griovių ir šlaitų miškai (9180*), sausieji ąžuolynai (9190); pelkiniai miškai (91D0*), aliuviniai miškai (91E0*), paupių guobynai (91F0) kerpiniai pušynai (91T0), medžiais apaugusios pajūrio kopos (2180), miškapievės (6530*) ir jos patenka į Buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST);

5.2. didelės gamtinės vertės miškuose, išskirtuose įgyvendinant Lietuvos nacionalinio FSC miškų valdymo standarto reikalavimus;

5.3. kertinėse miško buveinėse ir potencialiose kertinėse miško buveinėse.

6. Iš anksto suderinus su Miško apsaugos skyriumi, sanitariniai miško kirtimai gali būti vykdomi Aprašo 5 punkte nurodytuose miško sklypuose, esančiuose visų grupių miškuose esant didelio masto miško kenkėjų, ligų ar abiotinių veiksnių pažeidimui, kilus masinio miško kenkėjų ar ligų dauginimosi židinių susidarymo pavojui, jiems susidarius arba išplitus.

Didelis dėmesys yra skiriamas šienaujamoms atviroms vietovėms. Šiose atvirose vietovėse praeitame šimtmetyje buvo ganomi stambūs naminiai gyvūnai arba jos buvo šienaujamos. Todėl iki dabar išlikusias pievas galėtume vadinti natūraliomis ar pusiau natūraliomis. Šiose pievose nevyksta intensyvi žemdirbystė, bet norėdami palaikyti ekosistemų įvairovę ir teritoriją praturtinti įvairesnėmis rūšimis, vykdome pievų šienavimą. Todėl pievų ekosistemų, su visomis joms būdingomis rūšimis, išlikimas tiesiogiai priklauso nuo vykdomos veiklos – šienavimo. Pievose yra didelė augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšinė ir genetinė įvairovė. Taip pat aptinkama daug retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Pievų ekosistemos yra svarbus mūsų kraštovaizdžio elementas.

Pelkės, tai biologinės įvairovės salos, kuriose didelė ne tik retų, nykstančių rūšių įvairovė, bet ir prieglobstis laukiniams gyvūnams. Didžioji dalis augalų, augančių pelkėse, neaptinkami jokiose kitose ekosistemose. Dėl šios priežasties svarbu atkurti pažeistas pelkes ir jose išsaugoti gamtines vertybes.

Dažnai po miško kirtimo ar išvalius sklypą nuo menkaverčių medžių ir / ar krūmų, kuriame planuojame įveisti mišką, pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, todėl plote sparčiai auga menkaverčių medžių ir krūmų atžalos. Galėdamos netrukdomai stiebtis, jos trukdo paruošti dirvą naujų medelių sodinimui. Norėdami paruošti želdavietę, nupjauname arba nupurškiame herbicidais nepageidaujamus medžius, krūmus bei žolinę augaliją.

Pavasarį dirvoje susikaupia paviršiaus vanduo, todėl ji dažnai būna užmirkusi. Tokiame plote pasodinti sodmenys neišgyventų. Norėdami paruošti dirvą želdinimui, įrengiame specialias drenavimo vagas, kurios padeda nuleisti vandenį. Jų gylis – ne didesnis nei 70 cm. Šiomis vagomis polaidžio vanduo nukeliauja į žemesnes vietas, o sklypą galima apsodinti reikiamais medžiais. Augavietės hidrotopas nepasikeičia.

Mišką atkuriame medelius sodindami į paruoštą dirvą. Atsižvelgiame į kiekvienos augavietės sąlygas (granuliometrinę sudėtį, drėgnumą, derlingumą ir kt.), tuomet parenkame dirvos paruošimo būdą, o pagal jį – dirvos ruošimo mechanizmus. Mūsų tikslas – padėti naujai pasodintiems medeliams geriau prigyti, o vėliau miško želdiniams užaugti. Šiam tikslui pasiekti, stengiamės kuo mažiau pažeisti aplinkines ekosistemas. Dažniausiai dirvą ruošiame antroje vasaros pusėje arba rudenį.

Miško atkūrimas ir įveisimas yra viena svarbiausių miškininkų veiklos ir ūkininkavimo miškuose ciklo dalių. Pagrindinis šios veiklos tikslas yra išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, taip pat užtikrinti racionalų Lietuvos miško išteklių naudojimą ir didinti medynų produktyvumą. Kiekvienais metais pavasarį rengiame miškų sodinimo talką „Nacionalinį miškasodį“, kuriame kviečiame visuomenę kartu sodinti Lietuvos miškus.

Miškas atkuriamas apželdinant sklypus, kuriuose miškas buvo iškirstas suplanuotais kirtimais arba likviduojant stichinių reiškinių, kenkėjų invazijų ar medžių ligų padarinius. Kasmet atkuriame apie 8 500 ha valstybinių miškų. Miškininkas parenka miško atkūrimo būdą, kuris gali būti želdinimas (sodinant sodmenis), žėlimas (miškui atsikuriant savaime) arba mišrusis būdas (derinant želdinimą ir žėlimą).

Ne visi medžiai, esantys pagrindinio miško kirtimo biržėse, iškertami. Dalis jų paliekami dėl ekosistemai svarbios priežasties – biologinės įvairovės išsaugojimo, kuriai svarbūs vietinių rūšių, biologiniu požiūriu vertingiausi (dažniausiai – seniausi ir storiausi) ir vėjui atsparūs gyvi medžiai. Ypač – medžiai su mikrobuveinėmis (įskaitant medžius su drevėmis, uoksais, stambiais lizdais). Biologinės įvairovės išsaugojimas kirtavietėse teikia ilgalaikę naudą ekosistemos būklei.

Vykdydami jaunuolynų ugdymo darbus formuojame sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus. Jeigu tik pasodintas miškas atrodo kaip plynas laukas, medeliams paaugus, miškas greitai sutankėja ir jaunuolynas tampa nepraeinamu, o ypač lazdynai bei karklai pradeda stelbti vertingąsias medžių rūšis. Jaunuolynų ugdymo, retinimo ir einamuosius kirtimus atliekame pagal medynų amžių: jaunuolynų ugdymas vykdomas medžiams pasiekus 8-20 metų amžių, retinimas – nuo 21 iki 40 metų (minkštųjų lapuočių atveju nuo 21 iki 30 metų), ir tik po šių darbų yra atliekami einamieji miško kirtimai.

Medeliai, iš pasodintų 30 centimetrų aukščio sodinukų formuojasi į medžius, tankėja, atsiranda vidurūšinė konkurencija, užsisėja ir kitos medžių ar krūmų rūšys, kaip lazdynai, baltalksniai ar karklai, kurie pradeda stelbti šviesiamėges pušis, ąžuolus, nes auga sparčiau ir juos perauga, sudaro šešėlį, dengia savo lajomis ir kiti medžiai po jomis nebeužauga. Ypač jautriai į kitų medžių stelbimą reaguoja pušys ir ąžuolai. Kaip sako miškininkai – ąžuolas mėgsta augti su kailiniais, bet be kepurės – jeigu kiti medžiai stiebiasi šalia, ąžuolas gali augti toliau, tačiau jeigu kitų medžių laja pradeda dengti jį iš viršaus – ima nykti.

Dažniausiai pušys savaime užsisėja ir gali augti tik atviruose plotuose, tačiau miške, jas užgožus kitiems medžiams, krūmams ar žolinei augmenijai (dažniausiai avietėms) taip pat pradeda nykti.

Jeigu miškininkai nevykdytų ugdomųjų kirtimų, šviesiamėgiai medžiai, kuriems reikia pakankamai erdvės, ypač jauname amžiuje, būtų nustelbti sparčiau augančių menkaverčių medžių ir krūmų, dėl to Lietuvoje neturėtume pušynų, ąžuolynų ir kitų vertingų medžių miškų.

Jaunuolynų ugdymas atliekamas beveik visus metus, išskyrus balandžio – liepos mėnesius, kai peri paukščiai, kurie tokiuose jaunuose miškų plotuose suka lizdus.

Kasmet jaunuolynų ugdymo darbai atliekami maždaug 12 000 hektarų miškų plote.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai atliekami visose miškų grupėse, išskyrus rezervatinius miškus, kuriuose nėra vykdoma jokia ūkinė veikla.

Jaunuolynai įvertinami prieš vykdant jų ugdymą. Įvertinama pagrindinių medžių rūšių būklė (stelbiami / nestelbiami) ir esant poreikiui vykdomas jų ugdymas.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Vykdant ugdomuosius miško kirtimus grynuose, pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose, įveistuose dykvietėse ir žemės ūkio naudmenose, kuriuose dar nėra šakninės pinties pažeistų medžių ir esant ne žemesnei kaip 0° C oro temperatūrai, nukirstų žalių spygliuočių medžių kelmai kirtimo dieną turi būti aptepami arba nupurškiami preparatu, apsaugančiu nuo šakninės pinties infekcijos.

Vykdoma nelietingu oru, iki lietaus ant kelmų paviršiaus karbamido tirpalas turi pilnai nudžiūti.

Šakninės pinties apkrėtimo eiga: grybų sporos patenka ant šviežių kelmų paviršiaus, sudygsta į grybieną, kuri supūdo kelmo medieną ir šaknis. Supūdytos šaknys susiliečia su sveikų greta augančių medžių šaknimis (taip grybiena iš supūdytų šaknų patenka į sveikas šaknis). Grybinės ligos sukėlėjo - šakninės pinties grybiena nuo infekcijos vietos gali plisti iki 2 m atstumu per metus.

Šakninė pintis eglynuose sukelia centrinį kamieno puvinį ir pakyla net 10-12 m kamienu. Tokie apkrėsti medynai negali būti kertami, todėl daro ne tik biologinę, bet ir ekonominę žalą. Šakninė pintis pušynuose: sukelia periferinį šaknų ir priekelminės dalies puvinį ir aukščiau kaip 1 m kamienu nepakyla. Dėl to praėjus 5-7 m. po pirmų ugdymo kirtimų, pasireiškia pirmieji ligos požymiai. Medžiai nusilpsta, pradeda džiūti, židinys plečiasi. Jo centre - sausi medžiai, o pakraščiuose nusilpę ir džiūstantys. Didžiausia žala daroma 20-30 m. kultūrose. Vėliau su amžiumi pušynų atsparumas sukėlėjui žymiai išauga.

Prižiūrime daugiau kaip 37 tūkst. kelių tinklą, kuriuo naudojasi ne tik miškininkai, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, bet ir visi gyventojai bei privačių miškų savininkai. Įprastai darbai keliuose vyksta ištisus metus, kad būtų išlaikyta kuo geresnė jų būklė, o vykdant medienos išvežimą iš miškų atsižvelgiama į gamtines sąlygas, ypač lietingus periodus, kuomet išvežimo apimtys saugant kelius sumažinamos, kad gilios provėžos nekeltų nepatogumų miško lankytojams.

Vykdant želdinių priežiūrą iškertamos ir išpjaunamos pasodintus ir savaime išdygusius vertingus medelius stelbiančios žolės ir nepageidaujamų medžių / krūmų atžalos. Taip sukuriamos sąlygos jauniems medeliams įsitvirtinti, pašalinamas kitų augalų stelbimas, dėl kurio šie medeliai dažnu atveju sunyktų.

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Retinimo kirtimai vykdomi sutankėjusiuose medynuose, kuriuose pagrindinių ar kitų, mažiau vertingų medžių rūšių lajos stelbia viena kitą, dėl to medžiai negali normaliai vystytis, jie pernelyg greitai stiebiasi aukštyn, nespėdami suformuoti pakankamai storo kamieno. Išstypę medynai labai neatsparūs dideliam snygiui, dažnai sniego išlaužomi. Retinimo kirtimais formuojame sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus.

Ruduo, kuomet pasibaigusi medelių vegetacija, o temperatūra dar aukščiau nulio laipsnių ir augalas sausas – palankiausias metas miškuose esančių medelių ūglius aptepti repelentais – medžiaga, kuria apteptos pažeidžiamos jaunų medelių dalys (ūgliai, liemenys) atbaido žvėris savo kvapu bei skoniu: repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius žvėrims graužti netinkamus.

Nuolat žvalgome miškus, siekdami kuo anksčiau pastebėti susidarančius kenkėjų židinius: vidutinio ir brandaus amžiaus medynus, kuriuose eglės sudaro ne mažiau 50 procentų visų medžių, taip pat tuos sklypus, kuriuose prieš 1-3 m. buvo žievėgraužio tipografo pažeistų eglių. Taip pat vykdome šviežių ir 2-3 m. senumo kirtaviečių pakraščių žvalgymą, papildomą dėmesį skiriant šių kirtaviečių saulėtosioms pusėms.

Žvalgome pušynus, ypatingą dėmesį skiriant 60-100 metų amžiaus 1A ir 1 boniteto medynams ir pušynams, kuriuose buvo aptikti šakninės pintainės židiniai, vėjavartos ir vėjalaužos, bei pušynams, prie kurių buvo vykdyti plyni, plyni sanitariniai ir atvejiniai kirtimai.

Aptikus kenkėjų židinius, imamės priemonių jiems likviduoti ar kenkėjų keliamai žalai mažinti – kertame ir šaliname iš miško kenkėjų užpultus medžius, kartais tam naudojamos biocheminės apsaugos priemonės.

Spygliuočius puola aibės vabzdžių: viršūninis žievėgraužis, žievėgraužiai tipografai, žievėgraužiai graveriai, egliniai poligrafai, mėlynieji blizgiavabaliai, didieji kirpikai, mažieji kirpikai, balangraužiai ardytojai, daugiajuosčiai balangraužiai, egliniai dendroktonai.

Karštą vasarą, esant drėgmės trūkumui, daugelis nusilpusių medžių, kurių pasipriešinimas kenkėjams jau nusilpęs – išskiria mažiau sakų, kuriais apsisaugo nuo kenkėjų, tampa labiau pažeidžiami. Tai sudaro sąlygas kenkėjams sparčiau plisti, o dėl pailgėjusio šiltojo periodo spėja išsivystyti didesnis kenkėjų generacijų kiekis, tad didėja ir pati kenkėjų populiacija.

Prasideda einamieji (lapuočių medynas) arba tęsiasi retinimo (spygliuočių medynas) kirtimai. Retinimo kirtimai vykdomi sutankėjusiuose medynuose, kuriuose pagrindinių ar kitų, mažiau vertingų medžių rūšių lajos stelbia viena kitą, dėl to medžiai negali normaliai augti, jie pernelyg greitai stiebiasi aukštyn, nespėdami suformuoti pakankamai storo kamieno. Išstypę medynai labai neatsparūs dideliam snygiui, dažnai sniego išlaužomi. Retinimo kirtimais formuojame sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Jau dvejus metus iš eilės rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.

Prižiūrime daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant miškuose. Tam sukurtas rekreacinių objektų žemėlapis, kuriame kone kiekvienas ras vietą, kurią norėtų patyrinėti iš arčiau. Žemėlapyje galima rasti virš 1160 rekreacinių objektų: pažintinių takų, stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų. Taip pat lankytojai ras trumpus objektų aprašus, jų nuotraukas bei atsakingų padalinių kontaktus.

Miškininkai nuolat prižiūri, taiso, remontuoja esančius ir įrengia naujus rekreacinius objektus, kurių ne vienas jau yra tapęs tikrais traukos taškais miško lankytojams. Visi Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimi rekreaciniai objektai yra nemokami ir atviri ištisus metus.

Žemėlapis lankytojams pasiekiamas – https://bit.ly/3qIqnMX.

Prižiūrime daugiau kaip 37 tūkst. kelių tinklą, kuriuo naudojasi ne tik miškininkai, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, bet ir visi gyventojai bei privačių miškų savininkai. Įprastai darbai keliuose vyksta ištisus metus, kad būtų išlaikyta kuo geresnė jų būklė, o vykdant medienos išvežimą iš miškų atsižvelgiama į gamtines sąlygas, ypač lietingus periodus, kuomet išvežimo apimtys saugant kelius sumažinamos, kad gilios provėžos nekeltų nepatogumų miško lankytojams.

Vykdome pagrindinius miško kirtimus. Šie kirtimai vykdomi laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuojant produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiant medieną ir sudarant palankias sąlygas naujiems, našiems bei atspariems medynams atkurti. Vykdant šiuos miško kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas. Pagrindiniai miško kirtimai vykdomi: II–IVA miškų grupių miškuose – ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Miško kirtimų taisyklėse (II miškų grupės miškuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai miško kirtimai); retuose III ir IVA miškų grupių bręstančiuose medynuose; IVB miškų grupėje (trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose) – ne jaunesniuose kaip 15 metų amžiaus medynuose. Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas IV miškų grupės miškuose – 8 ha, III miškų grupės miškuose – 5 ha.

Intensyviai žvalgome vidutinio ir brandaus amžiaus medynus, kuriuose eglės sudaro ne mažiau 50 procentų visų medžių, taip pat tuos sklypus, kuriuose prieš 1-3 m. buvo žievėgraužio tipografo pažeistų eglių, bei vykdome šviežių ir 2-3 m. senumo kirtaviečių pakraščių žvalgymą, papildomą dėmesį skiriant šių kirtaviečių saulėtosioms pusėms. Žvalgome pušynus, ypatingą dėmesį skiriant 60-100 metų amžiaus 1A ir 1 boniteto medynams ir pušynams, kuriuose buvo aptikti šakninės pintainės židiniai, vėjavartos ir vėjalaužos, bei pušynams, prie kurių buvo vykdyti plyni, plyni sanitariniai ir atvejiniai kirtimai.

Sanitariniais miško kirtimais iškertame žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenyse apsigyvenusių pavojingų kenkėjų, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Spygliuočius, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo iškertame sanitariniais miško kirtimais ir išvežame ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio, arba nužieviname (žievę būtina užkasti arba sudeginti) arba kenkėjai sunaikinami kitais būdais.

Vykdome priešgaisrinę miškų apsaugą visuose šalies miškuose nepaisant jų nuosavybės formos.

Gaisrų žvalgymui aktyviai naudojame dronus, Lietuvos miškus stebi ir antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja miško gaisrus. Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40-ies specialiai apmokytų ir atestuotų priešgaisrinės apsaugos operatorių komanda.

Iš viso urėdija eksploatuoja 54 priešgaisrinius automobilius, 13 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Taip pat apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Valstybinių miškų urėdija taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

Prižiūrime daugiau kaip 37 tūkst. kelių tinklą, kuriuo naudojasi ne tik miškininkai, vykdantys kompleksinę miškų ūkio veiklą, bet ir visi gyventojai bei privačių miškų savininkai. Įprastai darbai keliuose vyksta ištisus metus, kad būtų išlaikyta kuo geresnė jų būklė, o vykdant medienos išvežimą iš miškų atsižvelgiama į gamtines sąlygas, ypač lietingus periodus, kuomet išvežimo apimtys saugant kelius sumažinamos, kad gilios provėžos nekeltų nepatogumų miško lankytojams.

Einamieji kirtimai vykdomi vyresnio amžiaus (minkštųjų lapuočių 31 m. ir daugiau; spygliuočių ir kietųjų lapuočių 41 m. ir daugiau) sutankėjusiuose medynuose, kuriuose pagrindinių ar kitų, mažiau vertingų medžių rūšių lajos stelbia viena kitą, dėl to dalis medžių neatlaiko konkurencijos, nustoja augti, užgožiami kitų medžių, taip pat išlieka tikimybė formuotis pernelyg laibiems, neatspariems sniegalaužai medynams. Einamaisiais kirtimais iškertami atsilikę augime, nustelbti ir pernelyg ištįsę, per tankiai augantys medžiai. Tokiais kirtimais formuojame sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus.

Prižiūrime daugybę įvairių lankytinų vietų, kuriose galima daugiau sužinoti apie šalies istoriją, pagilinti žinias apie gamtą ar tiesiog pasidžiaugti nuostabiais vaizdais stovyklaujant ar vaikštinėjant miškuose. Tam sukurtas rekreacinių objektų žemėlapis, kuriame kone kiekvienas ras vietą, kurią norėtų patyrinėti iš arčiau. Žemėlapyje galima rasti virš 1160 rekreacinių objektų: pažintinių takų, stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų. Taip pat lankytojai ras trumpus objektų aprašus, jų nuotraukas bei atsakingų padalinių kontaktus.

Miškininkai nuolat prižiūri, taiso, remontuoja esančius ir įrengia naujus rekreacinius objektus, kurių ne vienas jau yra tapęs tikrais traukos taškais miško lankytojams. Visi Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimi rekreaciniai objektai yra nemokami ir atviri ištisus metus.

Žemėlapis lankytojams pasiekiamas – https://bit.ly/3qIqnMX

Miško valymą nuo teršėjų paliktų šiukšlių miškininkai vykdo ištisus metus. Kasmet miškuose surenkame apie 1000 tonų įvairių atliekų. Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

Rengiame miškų švarinimo akciją „Miško kuopa“, kurioje kviečiame visuomenę skirti vieną dieną bendrai švarinimosi talkai – taip suvienijant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose, kuriuose šiukšlės neretai tampa taršos bei gaisrų židiniais. Taip pat vienas iš svarbiausių akcijos tikslų yra šviesti visuomenę apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, kadangi kasmet iš miškų išvežami atliekų kiekiai rodo, kad tokių talkų organizavimas ir visuomenės švietimas yra būtinas.